Briuselyje prezidentas Valdas Adamkus piktinosi atsainiu vakariečių požiūriu į narystės ES siekiančias Rytų Europos valstybes
Praėjusią savaitę į Briuselį suvažiavę visų ES šalių vadovai daugiausiai kalbėjo apie energetiką, ES plėtrą bei vadinamąją kaimynystės politiką. Naujų šalių galimybėmis įsilieti į ES daugiausiai dėmesio skyrė prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas.
„Tačiau kalbėta ne apie esminius klausimus, kiek, kodėl ir kas kokia kryptimi turėtų eiti, o kaip plėtrą pavadinti. Tam sugaišta be galo daug laiko. Visgi nuspręsta, kad ES plėtra nesustos, o eis į priekį ir stengsis visiems išlaikyti tuos pačius kriterijus”, – Briuselyje sakė Adamkus.
Anot Kirkilo, Lietuvos pozicija šiuo klausimu liko nepakitusi: jokių papildomų reikalavimų naujokėms kelti nereikia. Tačiau jau esami reikalavimai turi būti išlaikomi. Lietuvos manymu, visos naujos kaimynės, kaip galimos kandidatės į ES nares, lygios, jei tik įvykdo nurodytus kriterijus.
Nors ES vadovai sutarė, kad plėtra buvo ES ir visos Europos sėkmės pavyzdys, padėjęs panaikinti šalių susiskaldymą, nuomonės dėl plėtros principų skyrėsi. Beneliukso šalys, Austrija ir Prancūzija teigė, kad ES plėtra turėtų būti tęsiama integravus jau esamas nares. Priešingą nuomonę turintys valstybių vadovai siekia plėsti bendriją ne kokybiškai, o kiekybiškai, prijungiant kuo daugiau naujų narių.
Lietuva – už Rytų Europą
ES vadovai skirtingai vertino Rytų Europos valstybių integraciją į bendriją. Anot Adamkaus, jei darbinėje vakarienėje nebūtų buvę Lietuvos ir Lenkijos paramos, Rytų Europos, kaip ir Ukrainos, Pietų Kaukazo valstybių ar Moldovos interesai nebūtų atstovauti.
„Atrodo, kad Europoje yra tik Balkanai, o ES domisi tik Balkanų padėtimi. Jaučiuosi labai gerai, nes Lietuva atstovavo tą regioną, išsakėme poziciją ir mūsų žvilgsnį į ES ateitį. Tuo pačiu pasisakėme už ES tvirtybę, nes buvo pasakyta, kad prieš kalbėdami apie ES praplėtimą turime taikyti tuos pačius reikalavimus, kuriais buvo grindžiama ES”, – teigė Adamkus.
Prezidento žodžiais, kaimynystės klausimais net per jėgą buvo stumiama Viduržemio jūros, Balkanų, Serbijos tematika, tačiau per susitikimą priminta, kad ES svarbus ne vien šis regionas. „ES negali pamiršti Rytų Europos: Ukrainos, Moldovos, Pietų Kaukazo valstybių. Tą mes sakėme ne kartą”, – teigė Adamkus.
Bendra energetikos rinka
Tarp pagrindinių ES vadovų diskusijos aspektų buvo energetikos problema. „Be jokių abejonių nuspręsta, kad ES turi rasti ir priimti bendrą energetikos politiką. Nutarta, kad 2007 metų kovą per Europos Vadovų Tarybos susitikimą šis klausimas bus vienas svarbiausių. Tačiau kokių nors naujų proveržių ES bendroje politikoje per šį susitikimą nebuvo”, – sakė Adamkus.
Kirkilo manymu, Lietuvai labai svarbu jau tai, kad sutarta bendrijos viduje reaguoti į energetines blokadas. ES vadovai sutarė, kad bendrija sieks garantuoti ilgalaikį energijos tiekimo patikimumą gerindama bendradarbiavimą su pagrindinėmis energiją gaminančiomis šalimis, tranzito šalimis ir šalimis vartotojomis, plėtodama bendradarbiavimą sprendžiant nepaprastos padėties atvejus ir sukurdama tarpusavyje sujungtą energetikos vidaus rinką.
Turkijos klausimo nelietė
Prieš susitikimą Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigė, kad Turkijos narystės ES klausimas gali būti vienas pagrindinių, tačiau ši tema taip ir nebuvo paliesta. Kaip sakė Europos Tarybai pirmininkaujančios Suomijos premjeras, dėl Turkijos tinkamą sprendimą priėmė praėjusios savaitės pradžioje posėdžiavusi užsienio reikalų ministrų taryba, tad grįžti dar kartą nematyta tikslo.