Tyrimas atskleidė, kad net devyni iš dvidešimties paukštienos mėginių, paimtų prekybos centruose, pasirodė esantys užkrėsti salmonelėmis
Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija – kasmet gerėjant maisto produktų, tarp jų ir paukštienos, kokybei, smarkiai didėja susirgimų salmonelioze skaičius. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, per metus šių infekcijų skaičius išaugo apie 50 procentų. 2005-ųjų lapkritį Lietuvoje buvo užfiksuota 2250 salmoneliozės atvejų, 2006-ųjų lapkritį – 3370, arba 35,3 ir 98,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Daugiausia užsikrėtusiųjų užregistruojama didžiuosiuose miestuose.
Dvejus praėjusius metus (šiųmečių rezultatų dar nėra) Lietuva šiuo pažiūriu pirmavo ir tarp kaimyninių bei netolimų šalių – Latvijos, Estijos, Rusijos Kaliningrado srities, Danijos, Švedijos, Norvegijos.
Nerūpestingi tiekėjai
Tokia padėtis kelia nerimą ne tik medikams. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pastaruoju metu sugriežtino ir taip gana griežtą paukštienos ir jos produktų kontrolę Lietuvos rinkoje.
Ypatingas dėmesys kreipiamas į atvežtinę produkciją. Ir ne be pagrindo. Per šį ketvirtį patikrinus 20 atvežtinės paukštienos mėginių (atšaldytų viščiukų broilerių ketvirčių, blauzdelių ir sparnelių, kalakutienos ketvirčių ir kt.), paimtų iš įvairių prekybos vietų, net 9 buvo rastas salmoneliozės užkratas.
VMVT Rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėjo Rolano Kliučinsko teigimu, tai labai didelis skaičius. „Tai rodo, kad galutinis gavėjas – šiuo atveju Lietuvos įmonės – nepakankamai kontroliuoja savo tiekėjus, kurie privalo užtikrinti, kad paukštienos produktai nebūtų užkrėsti salmonelėmis”, – sakė jis.
Pagal Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių teisės aktų nuostatas, už tiekiamos produkcijos saugą yra atsakingi jos gamintojai ar importuotojai.
Nebūtas užkratas
Per Europos Komisijos skubių pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemą (RASFF) Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, šiemet yra gavusi 36 pranešimus apie salmonelėmis užkrėstus paukštienos produktus. 22 iš jų informuojama apie nekokybišką lenkišką vištieną. Dviem atvejais salmonelių buvo aptikta ir lietuviškoje vištienoje. Užkrato taip pat buvo rasta olandiškoje bei daniškoje paukštienoje. Kliučinsko nuomone, tai, kad į Europos šalis patenka toks didelis nekokybiškos lenkiškos paukštienos kiekis, rodo neefektyvią vietos paukštynų kontrolę.
Beje, visai neseniai Lietuva per RASFF sistemą pranešė lenkiškoje vištienoje aptikusi iki šiol mūsų šalyje nenustatytą salmonelių grupės užkratą. Pasak Kliučinsko, kol kas dar negalima pasakyti, kokį poveikį šis užkratas ateityje gali turėti žmonių imuninei sistemai.
VMVT duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių į Lietuvą iš ES šalių buvo įvežta 24,767 tūkst. tonų šviežios paukštienos. Daugiausia jos importuojama iš Olandijos, Danijos, Belgijos ir Lenkijos. Metų pradžioje vidutiniškai per mėnesį buvo įvežama 376,7 tonos šviežios paukštienos, pabaigoje – 672,5 tonos.
Visų grandžių kontrolė
Lietuvos paukštynų produkciją nuolat tikrina ir patys gamintojai, ir VMVT specialistai.
Ir pernai, ir per šiuos metus laboratorijose buvo ištirta po 14 tūkst. lietuviškos vištienos mėginių. „Salmoneliozės atvejų padaugėjo: pernai jie sudarė vieną procentą visų mėginių, šiuo metu – beveik du procentus, tai yra maždaug apie 200 atvejų”, – sakė Kliučinskas.
Paklaustas, kodėl gerėjant maisto kokybei salmoneliozė vis dažnėja, Kliučinskas teigė, kad tokią padėtį lemia daug priežasčių – nuo globalių iki kasdienių. Tai ir klimato atšilimas, veikiantis patogeninių bakterijų dauginimąsi, laisva prekyba, nevaržanti prekių judėjimo, ir industrializacija, kai perdirbamas milžiniškas mėsos kiekis. „Į gamybos procesą patekusi nešvari skerdena užteršia visą liniją, taršos šaltinis paskleidžiamas labai plačiai”, – aiškino specialistas. Pasak jo, todėl vis aktualesnė tampa visų grandžių – nuo pašarų ruošimo, broilerių auginimo, jų gamyklinio perdirbimo iki realizavimo parduotuvėje – kontrolė.
Susirgo 30 vilniečių
Kaip rodo statistika, daugiausia žmonių salmonelioze užsikrečia namie netinkamai ruošdami maistą – vienu peiliu ant vienos lentelės pjaustydami ir mėsą, ir daržoves ar kitus produktus. Virtuvėje laikantis elementarių higienos taisyklių, šios ligos nesunkiai galima išvengti.
Deja, kaip rodo praktika, ne visada šių taisyklių laikosi visuomeninio maitinimo ir prekybos įstaigos. Vienas skandalingiausių šios ligos protrūkių kilo lapkričio pabaigoje sostinėje. Užvalgę prekybos centre „Rimi Lietuva” pirktos mišrainės sunkiai susirgo beveik 30 vilniečių, daugiau kaip pusė jų pateko į ligoninę. Kontrolieriai nustatė, kad salmoneliozės protrūkį sukėlė asmens higienos taisyklių nesilaikęs parduotuvės personalas. Mikroorganizmai į ruošiamą maistą pateko per nešvarias rankas bei pjaustymo inventorių.
Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Jos skatina plonosios žarnos uždegimą, todėl liga paprastai pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Liga trunka maždaug 4-7 dienas, daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju nesigydant liga gali baigtis mirtimi.