Slapta medžiaga – viliojanti, bet neprieinama

Maždaug ketvirtadalis parlamentarų neturi leidimo skaityti slaptų dokumentų, tačiau daugumai iš jų tai netrukdo balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo išvadų. Jų poziciją lemia ne tik kolegų pasakojimai, nuomonė, bet ir išvaizda.

Daugiau nei 1500 puslapių, 21 tomas, per pusšimtis pažymų ir ilgos valandos garso įrašų. Su tokiu kiekiu medžiagos siūloma susipažinti parlamentarams, kad šie įsitikintų, ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) padarė tinkamas išvadas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos.

Šią savaitę Seime turėtų vykti balsavimas, lemsiantis VSD vadovybės likimą. Praėjusį ketvirtadienį parlamento pirmininkas Viktoras Muntianas atsisakė tą pačią dieną skelbti galutinį balsavimą, nes esą vos 50 iš 141 tautos išrinktųjų spėjo susipažinti su NSGK surinkta, bet įslaptinta medžiaga.

Iš tiesų maždaug ketvirtadalis Seimo narių negalės net žvilgtelėti į minėtą medžiagą. Neoficialiais duomenimis, tiek Seimo narių neturi leidimų dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau daugeliui jų ši aplinkybė nekliudo balsuoti.

Žiūri į akis

„Sprendžiu pagal reakciją žmonių, kurie grįžta paskaitę tą medžiagą. Pagal tai, kaip atrodo. O jie atrodo siaubingai. Jų akys pasako daug ką. Net nebedrįstu klausti, ką jie ten išgirdo, ką perskaitė, ką sužinojo, – LŽ sakė „darbietis” Manfredas Žymantas, paklaustas, kuo remdamasis balsavo už NSGK išvadas. – Kadangi tų dalykų negalima surašyti į viešas išvadas, pasakoti jų negalima, o aš negaliu paskaityti, man telieka pažiūrėti į kolegų akis ir pasitikėti jais”.

Sveikatos reikalų komitete (SRK) dirbantis Seimo narys tvirtino niekada nesusidūręs su įslaptinta informacija, todėl ir nepasirūpino leidimu dirbti su ja. Žymantas prisipažino, kad būtų labai smalsu pačiam paklausyti VSD pareigūnų liudijimų ir paskaityti jų rengtų pažymų. „Sakė, kad labiau reikia klausyti, o ne skaityti. Stenografistės ten daug brūkšnių pridėjusios – lyg ko nors neišgirdusios, kai ką praleidusios. Sakė, kad klausant galima ir liudijusių žmonių intonaciją pagauti”, – kolegų įspūdžius perpasakojo jis. Žymantas prisipažino, kad nurimus aistroms dėl NSGK išvadų prašysiąs leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Pasitiki kolegomis

Kolegų nuomone visiškai pasitiki ir Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) frakcijos narė medikė Vida Marija Čigriejienė.

„Toje komisijoje dirbo du Tėvynės sąjungos atstovai. Partijos lyderis Andrius Kubilius yra susipažinęs su ta medžiaga. Mes truputį pasišnekame, todėl balsavau ir balsuosiu už išvadas, – sakė parlamentarė. – Be to, esu nukentėjusi nuo tų struktūrų, buvau išvežta 1941 metais. Tad man abejonių nekyla”.

Politikė taip pat prisipažino nepasitikinti VSD generaliniu direktoriumi Arvydu Pociumi ir dėl subjektyvių priežasčių. „Kai Pocius ateina į Seimą, visą laiką jo akys laksto. Nežinau, kodėl jis negali į žmogų žiūrėti? Tai man truputį kelia nerimą”, – atviravo konservatorė. Ji įsitikinusi, kad dabar įslaptinta medžiaga turėtų būti prieinama visiems Seimo nariams.

Čigriejienė prisipažino, kad nuo valstybės paslapčių ją atbaidė itin ilga specialios anketos pildymo procedūra. „Pagalvojau, negi negalima be to gyventi. Nesigailiu dėl šio sprendimo ir dabar”, – tvirtino ji. Parlamentarė neplanuoja ir ateityje kreiptis į VSD dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo.

Seimo SRK pirmininkas Antanas Matulas dabar jau apgailestauja neprisirengęs užpildyti specialiosios anketos. „Pasiėmiau ją gal prieš metus, bet vis nesugebu surinkti duomenų, mat ten reikia ne tik mano, bet ir žmonos gimines nurodyti, – aiškino parlamentaras. – Žinia, šis atvejis paskatins užpildyti anketą”.

Nepaisydamas to, Matulas teigė turįs pakankamai informacijos, kad galėtų susidaryti savo nuomonę apie VSD veiklą. Anot jo, daug ką parodo ir Pociaus elgesys per tyrimą. „Akivaizdu, kad saugumo vadovas nevaldo situacijos, neatlieka savo funkcijų, konfliktuoja su parlamentu”, – Pociaus nuodėmes vardijo politikas. Tačiau Seimo narys neslėpė, kad jam būtų labai įdomu susipažinti su NSGK surinkta informacija.

Dvejopi standartai?

„Tvarkos ir teisingumo” (liberaldemokratų) frakcijos narė Ona Valiukevičiūtė jaučiasi savotiškai nuskriausta. „Kalbant apie išvadas remiuosi tik kitų kolegų, turinčių teisę susipažinti su slapta informacija, nuomone. Esu tuo labai nepatenkinta. Žinoma, norėčiau paskaityti, kas ten parašyta”, – teigė ji.

Liberaldemokratė teigė leidimo žinoti valstybės paslapčių neturi dėl to, kad niekas jai nepasiūlė, neparagino pasirūpinti tokiu dalyku. „Nesu tikra, bet gal net Seimo Statute numatyta, kad Žmogaus teisių komiteto nariams nereikia turėti teisės susipažinti su slapta informacija”, – samprotavo parlamentarė.

Jos bendražygis Remigijus Ačas nesikremta negalįs paklausyti ar paskaityti VSD karininkų liudijimų. „Užtenka išvadų, kurios paskelbtos viešai, ir informacijos, kurią turiu. Niekados nebuvau atitolęs nuo VSD reikalų, daug žinau dar nuo Prezidentūros laikų, žinau, kaip dabar yra. Tad nuomonę apie šią struktūrą esu seniai susidaręs”, – neslėpė buvęs prezidento Rolando Pakso bendražygis.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija buvo atsisakiusi Ačui išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas paprašė šį sprendimą persvarstyti.

Liberaldemokratas piktinosi, kad tautos išrinktiesiems toks leidimas būtinas, o kai kuriems valdininkams – ne. Jis priminė, kad buvusiam Valstybės turto fondo direktoriui Povilui Milašauskui būdavo teikiamos slaptos VSD pažymos, nors jis neturėjo leidimo susipažinti su valstybės paslaptimis. „Pas mus vieniems viskas galima, o kitiems nieko negalima”, – priekaištavo Ačas.

Neleidžia įsitikinimai

Kai kurie parlamentarai prisipažino leidimų dirbti su įslaptinta medžiaga neprašantys dėl įsitikinimų.

„Iš principo nepildysiu tos anketos, – teigė socialdemokratas ir buvęs VSD Alytaus padalinio vadovas Albertas Sereika. – Manau, kad du trečdalius žinau to, kas parašyta slaptoje medžiagoje. Ir dar papildyti galėčiau”.

Tačiau Sereika yra nusprendęs nedalyvauti balsuojant dėl išvadų. Pasak jo, tai būtų nekorektiška buvusių bendradarbių atžvilgiu.

Kitas socialdemokratas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas taip pat sąmoningai jau dešimtmetį atsisako prašyti leidimo susipažinti su valstybės paslaptimis. „Nenoriu prisiekti saugumui, – juokavo politikas. – Juk toje anketoje, jau pirmame puslapyje, parašyta, kad pats sutinku, jog apie mane ir mano gimines būtų renkami duomenys, kaupiamos bylelės. Man užtenka skaityti spaudą, taip viską sužinau”.

Sysas prieš porą savaičių Seimo posėdžių sekretoriate yra užregistravęs Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisą, pagal kurią priesaiką davęs tautos išrinktasis be jokio specialaus leidimo galėtų susipažinti su slapta medžiaga. Dabar tokią galimybę turi tik prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras.

Įstatymo normos

* Susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta žymomis „Visiškai slaptai”, „Slaptai” arba „Konfidencialiai”, gali tik asmenys, gavę atitinkamus leidimus.

* Pagal pareigas susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis gali prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas.

* Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas, kai asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra. Taip pat reikia raštiškai pasižadėti saugoti įslaptintą informaciją.

* Tikrinimo metu surinkti faktai neturi kelti abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei.

* Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir prireikus, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu.

* Išduoti leidimą ar ne, sprendžia VSD.