Panašu, kad kelio ženklai ir Kelių eismo taisyklės klaipėdiečių vairuotojų gyvenime užima vis mažiau vietos.
Tuo buvo galima įsitikinti ne tik prieš porą savaičių savaitgaliui uždarius remontuojamą Biržos tiltą – visi, nepaisydami draudžiamųjų ženklų, vis tiek važiavo per centrą Tiltų gatve.
Tai, kad nežiūrima į ženklus ir nepaisoma taisyklių, galima pamatyti kiekvieną minutę Minijos, Sausio 15-osios ir Pilies gatvių sankryžoje – beveik visi sukantieji iš Minijos gatvės į Pilies gatvę nerodo posūkio signalo, nors tą daryti įvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį būtina.
Mieste yra dar kelios vietos, kuriose, Kelių eismo taisyklių požiūriu, lyg ir viskas aišku, tačiau vairuotojai nuolat susiduria su įvairiais nesusipratimais.
Viena iš tokių – Herkaus Manto ir P. Lideikio gatvių sankryža.
„Dažnai važiuoju nuo Girulių pusės į miesto centrą. Toje sankryžoje suku į dešinę, taigi, turėtų būti mano pirmenybė nuo Kretingos gatvės atvažiuojančiųjų atžvilgiu, tačiau tie, kurie irgi suka miesto centro link, tik į kairę, važiuoja manęs nepraleisdami. Juk jie pažeidžia eismo taisykles”, – „Autosalonui” skundėsi klaipėdietė Audronė.
„Jei žmonės vadovautųsi eismo taisyklėmis, jokių problemų čia nekiltų, – įsitikinęs Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus vyr. specialistas Gintaras Ramanauskas. – Taisyklėse pasakyta labai aiškiai – kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
Tai reiškia, kad sukantieji į Herkaus Manto gatvę nuo Kretingos gatvės pusės turi praleisti tuos, kurie į Herkaus Manto gatvę suka atvažiavę nuo Melnragės”.
Beje, pastebima, kad vadinamoji „kliūties iš dešinės” taisyklė pastaruoju metu pamirštama vis dažniau – neretai vienoje ar kitoje šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje viena priešais kitą sustoja dvi mašinos, ir jų vairuotojai nežino, kam toje situacijoje priklauso pirmenybė.
Tik ženklų bei eismo taisyklių nepaisymu G. Ramanauskas aiškina ir dar vienoje „karštoje” vietose kylančių nesusipratimų ir net avarijų priežastis.
Tai – įvažiavimas į Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinę sankryžą iš Vilniaus plento. Šioje vietoje sumaištį keldavo į sankryžą tiesiai iš „Statoil” degalinės įvažiuojantys automobiliai – jie užkirsdavo kelią tiems, kurie į „žiedą” įvažiuoja iš antros bei trečios Vilniaus plento eismo juostos.
„Neseniai liepėme tą išvažiavimo keliuko iš degalinės atkarpą uždažyti horizontaliojo ženklinimo juostomis, reiškiančiomis nukreipimo salelę. Ant tų linijų važiuoti negalima, tačiau mūsų vairuotojams tai – nė motais”, – sako G. Ramanauskas.
Kelių eismo taisyklėse yra nemažai punktų, kurių, pasak pareigūno, žmonės galbūt niekada nėra skaitę.
Vienas jų – 153-iasis – byloja, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.
Kitaip sakant, jei apsisukate, pavyzdžiui, Taikos prospekte, ties Naikupės gatve, apsisukimo vietoje turite laikytis kuo arčiau kairiojo kelkraščio krašto – nepaisant to, ar paskui važiuosite vėl tiesiai, prospektu, ar suksite dešinėn, į Debreceno gatvę.
„Dažnai kyla avarinės situacijos, kai apsisukantįjį dar bando kas nors aplenkti iš dešinės. Taip pažeidžiamas minėtas eismo taisyklių punktas. Todėl, jei kiltų avarija apsisukimo vietoje, kaltas būtų tas, kuris ten stovėjo arčiau dešiniojo kelkraščio.
Tačiau neretai būna taip, kad abu apsisukusieji iškart bando pasukti dešinėn ir susiduria. Tokiu atveju dažniausiai kaltas būna tas, kuris apsisukimo vietoje stovėjo arčiau kairiojo kelkraščio – persirikiuojant jau apsisukus jis nesilaiko minėtojo „kliūties iš dešinės” principo”, – aiškina G. Ramanauskas.
Beje, pareigūnas pripažįsta, kad avarijos pastarojoje situacijoje kyla ir dėl blogo gatvių suprojektavimo – apsisukę vairuotojai, norintys po to važiuoti į dešinę, priversti ta kryptimi rikiuotis iš karto kirsdami visas tris eismo juostas. Problemų nekiltų, jei apsisukimo vietos būtų įrengtos toliau nuo įvažiavimo į kitas gatves.