Prieš kelerius metus šalyje pradėta diegti profesinio orientavimo bei karjeros planavimo sistema, šią funkciją atliekančių uostamiesčio pedagogų nuomone, mokyklose prigijo. Vis daugiau mokinių dėmesio sulaukia ir profesijos pasirinkimo klausimais konsultuojantys ne mokyklose esantys centrai.
Profesiniai klausimais mokyklose konsultuojantys pedagogai teigia daugiausiai mokinių sulaukiantys mokslo metų pradžioje bei pabaigoje, kai jaunuoliams reikia pasirinkti mokymosi profilį ir apsispręsti dėl egzaminų.
„Vakarų ekspreso” kalbinti uostamiesčio mokiniai tvirtina, kad pastaroji paslauga yra reikalinga, tačiau pasigenda daugiau išsamios informacijos apie dominančias specialybes.
Mieste veikiančių centrų darbuotojai pasakoja jaunam žmogui padedantys ne tik susigaudyti informacijos gausoje, bet ir susivokti, kokia specialybė jam būtų tinkamiausia.
Nori „gyvo” žodžio
Anot uostamiesčio Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios inspektorės Irmos Bartninkienės, profesinio orientavimo paslauga šiuo metu teikiama visose miesto mokyklose.
Klaipėdoje jau kelerius metus veikia ir Profesinio informavimo taškas (PIT). O Savivaldybei pasirašius sutartį su Švietimo ir mokslo ministerija, švietimietės teigimu, mokyklose bus įkurta dar 18 tokių taškų.
Kol kas vienintelio mieste PIT, įsikūrusio Naujakiemio suaugusiųjų mokykloje, konsultantė Liudmila Mahmoud pasakoja, jog taške dažniausiai lankosi tos pačios mokyklos mokiniai.
Anot pašnekovės, dažniausiai teiraujamasi, kokios specialybės yra paklausiausios, kur baigus studijas bus galima įsidarbinti, kokie egzaminai reikalingi renkantis vienas ar kitas studijas.
Bene populiariausias dalykas, L. Mahmoud teigimu, testas, padedantis nustatyti labiausiai tinkančią specialybę.
Jau trečius metus profesinį orientavimą kuruojanti „Vyturio” vidurinės mokyklos bibliotekininkė Audronė Judienė pasakoja, kad labiausiai šia paslauga domisi 9-10 klasių mokiniai. O dvyliktokai, pašnekovės teigimu, į galimybę studijuoti ir dirbti Lietuvoje dažnai numoja ranka ir svajoja apie gyvenimą užsienyje.
A. Judienė pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas vis labiau motyvuotas ir retas kuris nežino, ką norėtų studijuoti. Tačiau aiškinantis, kokie yra stojimo reikalavimai, kokius egzaminus rinktis, specialistų pagalba jiems praverčia.
„Aukuro” vidurinėje mokykloje profesinio orientavimo paslauga įdiegta jau prieš šešerius metus. Anot direktoriaus pavaduotojos ugdymui Audronės Mockapetrienės, ši paslauga teikiama ne tik vaikams, bet ir jų tėvams.
„Mūsų darbas nuoseklus. Iki 10 klasės mokome vaikus pažinti save, po to su mokiniais dirba psichologas, tada kartu ieškome, kokia specialybė būtų tinkamiausia. O tėvams psichologas padeda suprasti vaiko galimybes ir norus”, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, nepaisant informacijos gausos internete bei įvairiuose leidiniuose, mokiniams reikalingas „gyvas” žodis bei patarimas.
Trūksta išsamesnės informacijos
„Vakarų ekspreso” kalbinti mokiniai beveik vienbalsiai tvirtina, kad profesinis orientavimas mokykloje reikalingas, tačiau, jų nuomone, tam turėtų būti skiriama daugiau laiko.
„Vyturio” mokyklos aštuntokė Lina aiškina, kad mokyklose pagalbos profesijos pasirinkimo klausimais vis dar maža. Be to, jos teigimu, trūksta ir informacijos apie visas esamas profesijas.
Dešimtokas Audrius sutinka, kad konsultacijos mokykloje daug kam padeda apsispręsti. O Žymantas skundžiasi, kad informacijos mokyklose vis dar trūksta.
„Norėčiau daugiau žinių apie stojimų reikalavimus. Be to, būtų gerai iš anksto žinoti, kaip atrodys būsimasis darbas”, – aiškina dešimtokas.
O dvyliktokas Darius įsitikinęs, kad tokia paslauga reikalinga tik „neapsisprendėliams”.
„Į mokyklą ateinu įgyti dalykinių žinių, o kokią profesiją rinktis, apsispręsti turi pats. Mokytojas tau to tikrai nepasakys”, – Dariaus nuomonę palaiko dvyliktokas Nerijus.
„Žaliakalnio” mokyklos ugdytinė vienuoliktokė Olga tvirtina net neįsivaizduojanti, kaip reikėtų apsispręsti be daugiau žinių bei patirties turinčių mokytojų pagalbos. O vienuoliktokas Artūras aiškina, kad profesiniam orientavimui derėtų skirti net atskirą pamoką.
Dvyliktoko Kirilo nuomone, profesinis orientavimas mokykloje ypač reikalingas negalintiems savarankiškai apsispręsti.
„Mokytojai pažįsta mokinius, mato jų polinkius, todėl jų patarimai tikrai naudingi”, – jam pritarė dvyliktokė Julija.
Sulaukia daugiau mokinių
Anot Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos Jaunimo darbo centro vadovės Daivos Blinstrubienės, mokinių, ieškančių profesionalios pagalbos, gretos pastaruoju metu išaugo.
Pasak jos, kiekvieną dieną centre apsilanko po klasę iš įvairių uostamiesčių mokyklų.
„Dažniausiai ateina nežinantys, ko nori, jaunuoliai. Todėl mes skatiname mokinius neatidėlioti lemiamo sprendimo paskutinei dienai ir kuo anksčiau pradėti planuoti savo karjerą. Juk taip stiprėja ir mokymosi motyvacija”, – aiškina D. Blinstrubienė.
Klaipėdos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos Karjeros planavimo skyriaus konsultantė-psichologė Egita Dadašova pasakoja, kad pastaruoju metu specialistai vos spėja suktis norėdami pagelbėti visiems besikreipiantiesiems.
Daugiausia sulaukiama 10 ir 12 klasių mokinių. Nors dauguma vaikų, E. Dadašovos teigimu, jau žino, kur norėtų stoti, jiems prireikia pagalbos aiškinantis savo gebėjimus.