„Tai sukrės jus. Jei mylite savo planetą ir savo vaikus, turite pažiūrėti šį filmą. Tai baisiausias filmas, kokį kada nors esate matę”, – skelbia šiais metais pasirodęs buvusio kandidato į JAV prezidentus Alo Gore’o dokumentinis filmas apie globalinį atšilimą „Nepatogi tiesa”.
Kai vienas užsienio žurnalistas šį filmą parodė savo dešimtmečiui sūnui, šis pasakė: „Tėti, bet tokie dalykai gali būti tik kine”. Būtent tai ir galėtų būti šio buvusio kandidato į JAV prezidentus klaida, jog pasirinko kiną, norėdamas pasauliui paskelbti tokią svarbią žinią.
Žiūrint šį filmą atrodo, kad tai puikiais kompiuteriniais efektais sukurta juosta apie gamtos stichiją. Daugeliui tai atrodys fantastika, jau buvo panašaus pobūdžio filmas „Diena po rytojaus”. A.Gore’as sukūrė dokumentinį filmą pareikšdamas, kad žmonija sėdi ant uždelsto veikimo bombos.
„Nepatogioje tiesoje” sakoma, kad žmonija dar turi dešimt metų, kad išvengtų katastrofos, kuri paveiktų visą planetą. Globalinis atšilimas pakeistų klimatą: prasidėtų potvyniai, ilgai trunkančios sausros, žudančio karščio bangos.
Filme aiškinama, kad tik žmonija kalta dėl šių kataklizmų, tik žmonija vis dar gali jų išvengti. Šiai žiniai perduoti pasirinktas netradicinis būdas – A.Gore’as, buvęs JAV viceprezidentas, jau penkerius metus mėgina įtikinti amerikiečius, kad būtina reaguoti į šią krizę.
Naftos įmonės kuria filmo parodijas
Pristatytas įvairiuose festivaliuose, tarp jų ir 2006-ųjų Kanuose, filmas neretai sulaukdavo plojimų atsistojus.
Idėja kurti filmą kilo tada, kai „Nepatogios tiesos” prodiuseriai dalyvavo vienoje iš A.Gore’o konferencijų. Sužavėti politiko gebėjimo pateikti informaciją įdomiai, aiškiai ir gąsdinamai, jie ir nusprendė, kad informacija apie Žemei gresiantį pavojų turėtų būti išplatinta didesnei auditorijai, ir kuo greičiau.
Tokius seminarus A.Gore’as surengė daugiau nei 1000 kartų visoje šalyje, jiems net nereikėjo didelės reklamos – salės būdavo sausakimšos. Pats politikas dar studijų metais ėmė domėtis globalinio atšilimo tema.
Šaipytis iš politiko ir gamtos mylėtojo nedelsdami suskato priešininkai, internete paleisdami klipą, kaip A.Gore’as savo nuobodžia kalba užmigdo salėje jo klausančius pingvinus, mėgindamas išreklamuoti savo naująjį filmą. Nieko įtartino. Atrodo, paprasto interneto žinovo darbelis. Tačiau išaiškėjo, kad šį filmuką sukūrė garsi respublikonams Amerikoje dirbanti viešųjų ryšių kompanija, kurios vienas iš klientų – didelė naftos gamykla. Jau kam kam, bet naftos įmonėms tikrai reikia kuo mažiau tokių filmų kaip A.Gore’o. Žiniasklaidos etikos sargai ėmėsi tirti šį atvejį, aiškindamiesi, ar tik juodosios viešųjų ryšių technologijos neperžengė etikos normų.
Kritikai aiškinasi, ar tik A.Gore’as nesirengia 2007 metų rinkimų kampanijai? Tada tai puikus būdas atkreipti į save dėmesį. Gąsdinant, juokinant, verčiant susimąstyti. Klausiant, ar reikia kovoti su teroristais, jei planetos laukia tokia ateitis. Tačiau nesiūlant jokių išeičių, išskyrus pakeisti piktas ir teršiančias respublikonų mašinas geromis, „žaliosiomis” demokratų mašinomis.
Parengta pagal užsienio spaudą