Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados gana lengvai įveikė antrąjį parlamento barjerą
Seimas balsų dauguma po svarstymo pritarė Seimo NSGK atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo išvadoms. Nors buvo parlamentarų siūlymų vakar pat spręsti ir išvadų priėmimo klausimą, Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas, turintis teisę inicijuoti šį procesą ypatingos skubos tvarka, atsisakė tai padaryti motyvuodamas tuo, kad ne visi Seimo nariai, turintys teisę susipažinti su slapta informacija, jau perskaitė slaptuosius NSGK dokumentus.
Diskusijos truko dvi valandas
Paramą išvadoms per balsavimą išreiškė Tėvynės sąjungos, Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, mišrios Seimo grupės parlamentarai bei dauguma „Tvarkos ir teisingumo” bei Pilietinės demokratijos frakcijų narių.
Liberalcentristai vieningai balsavo prieš išvadas, o didžioji dalis socialdemokratų, valstiečių liaudininkų bei socialliberalų susilaikė. Iš viso už pritarimą išvadoms po svarstymo balsavo 69 Seimo nariai, 10 – prieš, o 32 susilaikė.
Prieš balsavimą daugiau nei dvi valandas vyko karštos diskusijos, kurių metu įvairių frakcijų atstovai įtikinėjo oponentus, kad valstybė ir jos saugumas yra pavojuje arba priešingai – kad parlamentinis tyrimas tėra politiniai žaidimai.
Pasak Socialdemokratų partijos frakcijos vardu kalbėjusio Justino Karoso, prisidengus „Rusijos kenkimo Lietuvai kliše” ir vadovaujantis „kurmių” iš VSD nutekinta informacija, „buvo pradėtas iki šiol neregėtas vienos pagrindinių mūsų valstybės institucijų – VSD puolimas”.
„Prieita prie to, kad šios institucijos vadovybė buvo paskelbta netgi kenkiančia, potencialiai galinčia kenkti mūsų valstybei. Paradoksas tas, kad šiuo atveju buvo pamiršta, jog tokia atvira VSD diskreditacija iš tikrųjų labai pakenkė mūsų valstybės saugumui ir faktiškai, galiu pasakyti labai drąsiai, pasitarnauja būtent priešiškų mūsų valstybei Rusijos jėgų interesams”, – pareiškė socialdemokratas.
Valstybę reikia saugoti nuo VSD
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius iš Seimo tribūnos kalbėjo, kad tie, kurie susipažino ne tik su išvadomis, bet ir su slaptaisiais NSGK tyrimo dokumentais, įsitikino, jog „dalis ar bent kai kurie aukšti valstybės pareigūnai, tarp jų ir VSD vadovybės pareigūnai, yra pavojingai užvaldyti neskaidrių ryšių su įvairiomis interesų grupėmis ar viena visiems gerai žinoma verslo kompanija”.
A.Kubiliaus nuomone, „šiandien susiduriam su tokia situacija, kuri skiriasi nuo pasaulyje įprastos situacijos, nes visi žinome, kad pasaulyje saugumo departamentai saugo valstybę, Lietuvoje šiandien, deja, valstybę reikia saugoti nuo VSD.”
Vakar VSD paskubėjo iš karto atsikirsti į parlamentaro kalbą išplatindamas pareiškimą. Jame rašoma: „Pareikšti teiginiai, kad valstybę reikia saugoti nuo VSD, prasilenkia su bet kokia sveika nuovoka ar padorumu, kenkia valstybės prestižui bei jos institucijoms ir žeidžia sąžiningai dirbančių pareigūnų orumą.”
Apie grėsmes nacionaliniam saugumui bei valstybės užvaldymą, išaiškėjusį per parlamentinį NSGK tyrimą liberaldemokratų vardu kalbėjo ir minėto komiteto narys Rimantas Smetona. Tačiau po jų kalbą sakęs kitas NSGK narys, liberalcentristas Vytautas Bogušis, pastebėjo, kad „VSD – tai nėra KGB, kad ten dirba ne mažesni patriotai”, nei departamentą kritikuojantys politikai.
V.Bogušis pastebėjo, kad VSD struktūroje yra problemų, tačiau ir „pačiame Vatikane yra problemų”, todėl jis pasiūlė atmesti išvadas ir tobulinti VSD darbą ir operatyvinę veiklą reglamentuojančius įstatymus.
Kruvinas gladiatorių mūšis
Socialliberalui Vaclovui Karbauskiui kilo abejonių NSGK išvadų teisėtumu ir pagrįstumu. „Jos neatsako į visus Seimo nutarimu komitetui keltus klausimus, bet imamasi nagrinėti klausimus, kurių Seimas komitetui nekėlė. Pavyzdžiui, tyrimo objektu tapo žiniasklaidoje skelbta informacija, nors Seimas to komitetui daryti lyg ir nepavedė”, – sakė V.Karbauskis.
Valstietis liaudininkas Viktoras Rinkevičius pareiškė, kad dalį klausimų, kurie buvo užduoti NSGK, turėjo nagrinėti Valstybės gynimo taryba (VGT). Jis pacitavo ištrauką iš VGT nuostatų, kuriuose rašoma, jog VGT „koordinuoja valstybės valdymo institucijos, susijusios su nacionalinio saugumo užtikrinimu, veiklą”.
Apie NSGT tyrimo išvadų pagrįstumo bei aiškumo trūkumus kalbėjo ir liberalas Petras Auštrevičius. Jis taip pat apgailestavo, kad „tyrimo eiga, deja, virto tarpusavio santykių aiškinimusi ir politinių sąskaitų suvedinėjimo arena, panašėjančia į kruviną gladiatorių mūšį”. Tačiau ragindamas pritarti išvadoms jis pareiškė, jog „negalima toleruoti VSD atskirų padalinių ir pareigūnų privatizavimo”.
Nors Darbo partijos atstovai po diskusijų vieningai balsavo už išvadas, tačiau prieš tai frakcijos vardu kalbėjusi Loreta Graužinienė sakė, kad frakcija po pasitarimo negalėjo priimti bendro sprendimo, kaip laikytis svarstant išvadas. „Kiekvienas Seimo narys, turintis teisę dirbti su slapta informacija, turi perskaityti slaptą medžiagą ir balsuoti taip, kaip jam liepia sąžinė”, – sakė L.Graužinienė ir po to pridūrė, kad VSD veiklos tyrimą turėtų pratęsti naujai sudaryta komisija.
Prokuratūra atsisako įsikišti
Nors net kelių frakcijų atstovai, o taip pat ir NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius bandė įtikinti V.Muntianą, kad šis pasinaudotų Seimo Statute numatyta teise skelbti NSGK išvadų priėmimą skubos tvarka ir išvadų nagrinėjimą baigti tuojau pat, Seimo Pirmininkas buvo neperkalbamas. Jis pareiškė, kad šiuo metu iš 102 Seimo narių, turinčių teisę susipažinti su slapta informacija, slaptą NSGK dokumentaciją sklaidė tik pusšimtis. „Todėl aš negaliu pritarti ypatingai skubai”, – pareiškė V.Muntianas.
Seimas prie NSGK išvadų sugrįš kitą savaitę. Tuo pat metu bus svarstomas ir A.Kubiliaus inicijuotas nutarimas, kuriuo Seimas bandys iš VSD išsireikalauti slaptas pažymas, susijusias su nebaigtu operatyviniu tyrimu apie aukštų valstybės pareigūnų ir VSD korupcinius ryšius. Vakar Seimas po pateikimo pritarė šio nutarimo projektui.
Vakar taip pat paaiškėjo Generalinės prokuratūros sprendimas netirti šių VSD pažymų. To jos prašė NSGK nariai Alvydas Sadeckas, Milda Petrauskienė ir V.Bogušis. Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas savo atsakyme jiems pažymėjo, kad „operatyvinio tyrimo bylos ir operatyvinių veiksmų taktika yra operatyvinės veiklos subjektų vidaus kontrolės objektas”.