Gavę turto įvertinimo pažymas buvusių Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojai pasidalijo į dvi stovyklas.
Vieni neslėpė džiaugsmo ir tvirtino sutartis dėl jų valdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams galį pasirašyti nors ir šiandien, kiti – nepatenkintieji – teigė esą apgauti ir teisybės ieškosią teisme.
Vakar lypkiškiams įteiktose pažymų kopijose buvo įvardytos sumos, kuriomis Valstybinio žemėtvarkos instituto ekspertai įvertino jiems priklausančią žemę bei gyvenamąsias patalpas.
Sumos labai įvairios – nuo kelių dešimčių tūkstančių litų iki daugiau nei milijono. Jų dydį lėmė keletas faktorių: privačios nuosavybės teise valdomos žemės sklypo plotas, žemės naudojimo paskirtis, taip pat gyvenamojo namo ar buto plotas, jų būklė, esami patogumai ir t.t.
Pasak lypkiškių iškeldinimo reikalais besirūpinančios darbo grupės vadovo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Valerijaus Kuznecovo, šios sumos gali dar šiek tiek padidėti įvertinus ūkinius pastatus, želdynus bei kitą lypkiškių valdomą turtą. Tai, V. Kuznecovo teigimu, būsią padaryta ne vėliau nei iki kitų metų sausio 15-osios.
Kitas etapas – sutarčių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pasirašymas. Prieš pasirašydami sutartis žmonės dar turės apsispręsti, kokį kompensacijos būdą renkasi. Pasak Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, jų esama keletas. Už žemę gali būti atlyginama arba pinigais, arba tokios pačios vertės sklypu kitoje vietoje. Tuo tarpu už pastatus ir kitą turtą, sakė valdininkė, įstatymas numatąs tik piniginę kompensaciją.
Pasak R. Gružienės, sklypų, kurių vertė artima lypkiškių valdomai žemei, vis dar yra vadinamuosiuose Rojaus soduose, greta buvusio žemės ūkio technikumo. Esama galimybės įsikurti ir Labrenciškėse – čia ketinama statyti dar vieną gyvenamąjį kvartalą, – taip pat užmiestyje.
Pasak R. Gružienės, jei žmogus su turto vertinimu sutinka, sutartis galinti būti pasirašyta nors ir šiandien. Tuo tarpu tie, kurių ekspertų išvados netenkina, turi vienintelį būdą šiai problemai išspręsti – kreiptis į teismą.
Pasak R. Gružienės, tik suderinus visus šiuos reikalus bei Klaipėdos apskrities viršininkui pasirašius įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus galima imtis konkrečių veiksmų gyventojams iš pramonės zonos iškeldinti.
Antra vertus, sakė R. Gružienė, jau spėjusi įsibėgėti procedūra gali ir įstrigti. Žinia, grupė lypkiškių jau kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą dėl žemės paėmimo. „Jei teismas jų prašymą patenkins, – sakė R. Gružienė, – lypkiškių ateitis taps labai miglota.” Teismas sprendimą paskelbs rytoj.