Vilniaus „Lietuvos ryto” ekipoje rungtyniaujantis brazilas Joao Paolo Batista į Lietuvą atvyko turėdamas tikslą tapti geresniu žaidėju ir iškovoti nugalėtojo vardą per visus turnyrus, kuriuose dalyvauja
Ketverius metus JAV universitetuose praleidęs 25 metų 206 cm ūgio brazilas Joao Paolo Batista už suteiktą galimybę rungtyniauti Vilniuje dėkoja Dievui. Krepšininkas džiaugiasi, jog sostinės klube jam sudarytos puikios galimybės tobulėti. „Man daug ir nereikia. Svarbiausia, kad turėčiau kur gyventi ir treniruotis. Noriu tapti geru krepšininku”, – tvirtina puolėjas.
Vilniuje su broliu gyvenantis brazilas prieš kelias savaites buvo patekęs į incidentą – juodaodžius užpuolė ir ėmė įžeidinėti grupelė įkaušusių chuliganų. Šis įvykis krepšininką gerokai sukrėtė. Iš nusikalstamumu garsėjančios Brazilijos atvykęs žaidėjas su nusikaltėliais susidūrė pirmą kartą. Vis dėlto tai J.P.Batistos nuomonės apie Vilnių nepakeitė. Dabar krepšininkas su nekantrumu laukia į svečius turinčių atvykti tėvų. Lietuvos sostinėje su šeima jis pasitiks didžiąsias metų šventes, o paskui toliau sieks savo tikslo – trijų nugalėtojų titulų.
– Ar jau visiškai apsipratote Vilniuje?
– Taip, jaučiuosi čia gerai, tačiau dabar bandau priprasti prie naujo komandos trenerio Zmago Sagadino. Esu brazilas, bet pastaruosius metus gyvenau ir žaidžiau JAV, o ten krepšinio stilius skiriasi nuo europietiško. Treneris Z.Sagadinas propaguoja visiškai kitokį krepšinį nei tą, prie kurio buvau įpratęs, kai žaidžiau JAV.
– Kartais susidaro įspūdis, kad aikštelėje nerandate sau vietos. Ar pasikeitus ekipos strategui žaidimas smarkiai pasikeitė?
– Abu treneriai labai geri, tačiau Sharonas Druckeris propagavo amerikietišką krepšinio stilių. Jis į komandą surinko krepšininkus iš įvairių pasaulio šalių – JAV, Australijos, Latvijos, mane pakvietė iš Brazilijos. S.Druckeris labiau akcentavo puolimą. Komanda treniruodavosi, tačiau tikrai ne tiek, kiek dabar. Z.Sagadinas turi kietesnį charakterį, jis kovotojas ir bando mus tokiais padaryti. Sunku nusakyti abiejų trenerių skirtumus, tačiau viena tikrai akivaizdu – mes treniruojamės kur kas daugiau. Dabartinis komandos strategas yra vienas garsiausių Europoje, jo treniruočių metodai žaidėjams sunkūs, bet veiksmingi.
– Ar sunkus darbas jau davė vaisių?
– Tik atvykęs treneris pažymėjo, jog nesame geros sportinės formos, tačiau dabar matau, kad kiekvieną dieną ji po truputį gerėja. Jau žengėme žingsnį į priekį. Pasikalbėjęs su komandos draugais iš visų išgirdau tą patį, o tai – puiku. Esu jaunas ir noriu žaisti gerai, todėl dabartinė situacija komandoje mane tenkina.
– Kada pastarąjį kartą turėjote laisvą dieną?
– Hm… Neprisimenu (juokiasi), tačiau esame profesionalai, o tai – mūsų darbas. Svarbiausia, ką turime daryti, tai – treniruotis negailėdami jėgų. Kartais gerai turėti laisvą dieną, bet viskas priklauso nuo trenerio. Kiekvienas strategas turi savo žaidimo ir treniruočių strategiją. S.Druckeris turėjo vienokią, Z.Sagadinas – kitokią. Man svarbiausia, kad tobulėčiau ir gerinčiau savo žaidimą.
– Z.Sagadinas atėjęs į naują ekipą krepšininkams pasako, jog jie treniruosis daug, tačiau vėliau pasirašys gerus kontraktus. Ar tai viena jūsų svajonių?
– Mano tikslas – tapti geresniu krepšininku. Siekdamas jo kiekvieną dieną labai sunkiai dirbu. Dėkoju Dievui, kad jis man suteikė galimybę išvykti mokytis į JAV ir žaisti krepšinį. O dabar atsidūriau čia ir turiu puikias sąlygas treniruotis bei tobulėti. Jei prieš šešerius metus būtumėte paklausę, ką darysiu dabar, nebūčiau atsakęs. Be abejo, kaip ir visi krepšininkai svajoju patekti į NBA, tačiau esu realistas ir sugebu įvertinti savo galimybes. Dabar noriu tapti tiesiog žinomu žaidėju.
– Ar komandos treneris minėjo šio sezono tikslus?
– Žinoma, norime laimėti visas trejas varžybas, kuriose dalyvaujame. Trokštame nugalėti kiekvieną kartą išėję į aikštelę. Jeigu nemąstai apie pergalę, kam apskritai į ją eiti? Dabar kiekvieną dieną komanda atrodo vis geriau. Tikiuosi, per antrą sezono dalį įgysime geriausią sportinę formą ir tapsime vieni puikiausių visose lygose tiek puldami varžovų krepšį, tiek gindamiesi. Žinau, kad „Lietuvos rytas” prieš dvejus metus iškovojo ULEB taurę. Pasistengsime pakartoti šį laimėjimą.
– Vilniuje buvote patekęs į nemalonų incidentą su chuliganais.
– Su broliu ėjau iš prekybos centro „Akropolis”, kai mane užkabino ir ėmė įžeidinėti grupelė išgėrusių vaikinų. Matyt, norėjo pasimušti, tačiau mes į juos nekreipėme dėmesio. Buvau šokiruotas tokio elgesio. Esu gimęs Brazilijoje, kuri pagal nusikalstamumą pirmauja visame pasaulyje. Mano gimtasis miestas pagal nusikalstamumą yra antras visoje Brazilijoje, bet nė karto jame nebuvau susidūręs su nusikaltėliais. Esu taikus žmogus, gatvėse nesimušu, niekam nedarau blogo, stengiuosi elgtis gerai, todėl kai mus užpuolė, niekaip nesureagavau, tik buvau šokiruotas. Puolėme ieškoti apsaugos, tačiau dėl kalbos barjero negalėjome susišnekėti. Kai apsaugininkai suprato, kas atsitiko, chuliganai jau buvo pabėgę. Šis įvykis mane labai šokiravo, bet gyvenime taip gali atsitikti visiems. Tai mano nuomonės apie Vilnių nepakeitė, čia jaučiuosi saugus.