Nedarbas – baisiau nei didėjančios palūkanos

Bankininkų teigimu, kol kas klientų, susiduriančių su finansiniais sunkumais dėl išaugusių palūkanų, nėra daug.

Nuo metų pradžios iki spalio Lietuvos bankai išdavė beveik 23 tūkst. kreditų būstui įsigyti už 3,941 mlrd. litų. Pasak SEB Vilniaus banko Vakarų regiono valdytojo Gražvydo Šimkaus, vidutinė būsto paskola šalyje siekia 173 tūkst. litų, o Klaipėdoje – 220 tūkst. litų.

Anot jo, apklausos rodo, kad labiau nei palūkanų didėjimo kreditus pasiimantys lietuviai bijo prarasti darbą.

Kol kas susiduriančių su finansiniais sunkumais dėl išaugusių palūkanų nėra daug – SEB Vilniaus banko pateikiamais duomenimis, iki spalio mėnesio tik 5 proc. pasiėmusių būsto kreditą banko klientų pasinaudojo galimybe pratęsti kredito grąžinimo terminą.

„Spalį fiksuotas palūkanas jau rinkosi 54 procentai visų imančių būsto kreditą. Per metus paskolų skaičius su fiksuotomis palūkanomis išaugo beveik 5 kartus. Klaipėdiečiai fiksuotas palūkanas renkasi rečiau nei kitų miestų gyventojai – tik 39 procentai spalį uostamiestyje išduotų kreditų buvo su fiksuotomis palūkanomis. Jei prieš metus klientas užfiksavo palūkanas, šiuo metu jis moka mažiau, nei apsisprendęs mokėti kintamas palūkanas”, – teigė SEB Vilniaus banko Vakarų regiono valdytojas.

Pasak jo, paskolas su fiksuotomis palūkanomis renkasi vidutinio dydžio pajamas (apie 2 000 litų) gaunantys ir apie 30 metų laikotarpiui kreditus imantys žmonės.

Senosiose Europos Sąjungos šalyse net 49 proc. būsto paskolų yra išduotos su fiksuotomis palūkanomis, Lietuvoje šis rodiklis siekia dar tik 10 proc., Latvijoje – 14 proc., Estijoje – 5 proc.

Anot bankininkų, bazinės palūkanų normos mažėjimas galimas ne anksčiau kaip 2008 metų pabaigoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.