Fėjų užburtas šuo

Kaune gyvena valų korgis pembrokas – vienos seniausių pasaulyje šunų veislių atstovas, neseniai tapęs pasaulio jaunimo čempionu

Sutikęs gatvėje vedžiojamą valų korgį pembroką dažnas pagalvoja, kad tai – labai simpatiškas mišrūnas lapės snukeliu, stačiomis ausimis ir plačia tarsi jūrų kiaulytės nugara. Iš tiesų šie mažiausi pasaulyje aviganiai gali pasigirti tūkstantmete istorija, nepaprastai taikiu būdu ir, žinoma, tuo, kad jie yra Anglijos karalienės numylėtiniai.

Pelnė aukščiausią parodos įvertinimą

Jei gatvėje šalia jūsų eitų du valų korgiai pembrokai, visi suprastų, kad tai – veisliniai šunys, o ne atsitiktinės šunų „meilės“ rezultatas. Dabar Šelmos šeimininkui Jurgiui Gurauskui tenka aiškinti, kad kalytė – tikrų tikriausias valų korgis pembrokas, o ne simpatiška mišrūnė.

Poznanėje, kur vyko Pasaulinė šunų paroda, Jurgio mamos Dalios niekas neklausinėjo, kodėl ji atsivežė mišrūną į tokį didžiulį renginį – veislinių šunų augintojai gerai pažįsta valų korgius pembrokus. „Į parodą, kurios 75 ringuose per 4 dienas pasirodė beveik 21 tūkstantis šunų, rungtyniavo 79 korgiai iš įvairių pasaulio šalių. Net keturi šios veislės šunys atkeliavo iš Lietuvos. Visi mūsiškiai korgiai buvo gerai įvertinti – nė vienas negrįžo be apdovanojimų, o Šelma pelnė Pasaulio jaunimo nugalėtojos titulą (JWW)“, – pasakojo Dalia.

Šelmos šeimininkė džiaugėsi nepaprastai draugišku parodos dalyvių elgesiu, punktualumu, teisėjų darbu. Be to, parodos dienomis jos dalyviai kartu su savo keturkojais augintiniais galėjo nesivaržydami užeiti pavalgyti į bet kurią Poznanės parodų rūmų kavinę ar restoraną, pamatyti ir įsigyti naujų šunų priežiūros priemonių. Buvo pasirūpinta ir keturkojais parodos dalyviais – kiekviename paviljone veikė tualetai šunims.

Mėgstamiausias žaidimas – gaudynės

Valų korgis pembrokas Šelma gyvena šalia Botanikos sodo, į kurį nevalia jos vedžioti. Tad pasirenkamas maršrutas šalia sodo tvoros ar naujais Europos prospekto šaligatviais. Ilgi rytiniai ir vakariniai pasivaikščiojimai su šeimininke ir jos sūnumi Jurgiu Šelmos nevargina. Atvirkščiai, įveikusi kelis kilometrus savo trumpomis kojelėmis, grįžusi į namus, Šelma vėl „kalbina“ Jurgį žaisti su ja.

Mėgstamiausias Šelmos užsiėmimas – gaudynės, tačiau gaudyti reikia tik ją. Tuomet ji strimgalviais lekia slidžiomis grindimis aplink stalą, vis paslysdama posūkyje. „Kitas mėgstamas Šelmos užsiėmimas – naikinti mano žaislus. Štai, pažiūrėkite, kas liko iš medinių geležinkelio bėgių – tik nuograužos, tačiau, pavyzdžiui, kamuolio ji negraužia. Tad su Šelma visai smagu žaisti futbolą“, – tikino dešimtmetis berniukas.

Mergiotė, vardu Pjūklas

„Šelma – draugiškiausias pasaulyje šuo, bet, kaip tikras galvijų varovas, mėgsta griebti už kelnių kiškos, – aiškino Jurgis. – Žinoma, ji negriebia be priežasties. Dažniausiai tai daro kviesdama žaisti arba iš pavydo. Pavyzdžiui, kai mama apsikabina mane arba tada, kai ilgai negauna kamuolio, kai žaidžiame futbolą. Už tą jos įprotį kibti į klešnes ar į medžiaginius batus mama ją vadina „mergiote Pjūklu“.

Valų korgiai pembrukai garsėja tuo, kad visą laiką nori būti drauge su šeimininkais. Jurgis sakė, kad be Šelmos negalima nei nusimaudyti vonioje, nei į tualetą nueiti – ji būtinai braunasi drauge arba tupi už durų. Nuvažiavus prie ežero, Šelma kartu su šeimininkais neria į vandenį, nes mėgsta plaukioti. Mat prieš daugel amžių šie korgiai ganė ne tik galvijus, bet ir naminius vandens paukščius.

Jurgiui sunkiausia atsakyti į klausimą, ko nemėgsta Šelma. „Ji labai judri, smalsi, jai viskas patinka. Nerodo džiaugsmo tik tuomet, kai šukuojamas jos kailis ir kerpami nagai. Jurgis negali užmiršti, kaip elgėsi Šelma, pirmą kartą pamačiusi karvę – atsitūpė priešais ją ir ilgam tarsi suakmenėjo. Gal kalytėje prabudo piemenų šuns instinktas?“ – samprotavo Jurgis.

Berniukas, pasakodamas apie Šelmą, išvedė netikėtą paralelę – jo draugas turi šelti veislės šunį, kurio vardas Korgas, o Jurgis turi korgį, kurio vardas Šelma.

Mažasis piemenų šuo

Pirmasis korgis į Lietuvą atkeliavo prieš 12 metų. Dabar jų Lietuvoje yra apie dvylika. Tad nenuostabu, kad daugeliui žmonių korgiai – keista ir visai nepažįstama šunų veislė.

Atidus praeivis ant valų korgio pembroko nugaros, virš menčių, pastebės šviesesnių plaukų juostą, kuri nusileidžia iki šuns kojų. Tai vadinama fėjų balnu. Padavimas tvirtina, kad šiais mažais šunimis mėgo jodinėti fėjos ir elfai, mylėję tvirtus, nedidukus, gero būdo keturkojus.

Šios veislės šunų savininkai labai didžiuojasi išties sena korgių kilme. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jie minimi beveik tūkstantis metų prieš Kristų. Anuomet Valijos karalius išleido įstatymų sąvadą, kuriame nurodė, kiek vertas kiekvienos veislės ir paskirties šuo. Už piemenų šuns (taip anuomet buvo vadinami korgiai) vagystę ar užmušimą reikėjo sumokėti tiek, kiek kainavo jautis. Kodėl korgiai buvo taip vertinami?

Pasirodo, jie puikiai gebėjo varyti galvijų bandas, buvo greiti, nepaisant trumpų kojų, ir kibūs. Be to, jie greičiau nei kiti šunys bėgdami gali pakeisti kryptį ir tokiu būdu dingti jį prisivijusiam dideliam gentainiui iš akių. Korgis gali vikriai išsisukti, pavyzdžiui, nuo karvės kanopos smūgio, kuriuo galvijas ginasi nuo jo kojas kandžiojančio šuns, tokiu būdu genančio neklusnias bandos atstoves reikiama kryptimi.

Karališki šunys

Kai fermeriai pradėjo atskirti savo ganyklas tvoromis, korgių paklausa sumenko – jie tapo sarginiais šunimis, kompanionais. Beje, korgiai pembrokais vadinasi todėl, kad ilgą laiką gyveno tik Pembrokšyre, o korgiai kardiganai – tik Kardiganšyre. Taigi toks keistas kardiganų pavadinimas kildinamas iš vietovių, kuriose jie ilgai gyveno izoliuoti nuo išorinio pasaulio.

Korgiai ir dabar gano avis, karves, ožkas. Geba suvaryti kiaules ir naminius vandens paukščius. Beje, korgiai garsėja ir kaip puikūs žiurkių gaudytojai. Įdomu tai, kad Didžiosios Britanijos karalius Jurgis VI nupirko savo dukrai Elžbietai (dabartinei karalienei Elžbietai II) mažą korgiuką. Greit trumpakojis mažylis užkariavo ne tik princesių širdis, bet ir karaliaus rūmus. Karalienė Elžbieta II ištikima korgiams iki šiol ir net juos veisia. Matyt, visai neatsitiktinai tokį karališką šunį turėjo ir generolas Šarlis de Golis. Ilgaamžiai korgiai labai popliarūs ir Skandinavijoje bei kitose pasaulio šalyse.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Augintiniai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

6 atsiliepimai į "Fėjų užburtas šuo"

  1. Ūlyyy

    Man labai patinka korgiai, labai mieli, bet girdėjau, jei yra namuose kitas šuo tai korgis jam vadovauja… 😀 🙂 korgiai tikrai faini šunys…

  2. milda

    visai grazus tekstas 😉 🙂 😀

  3. Laura

    Korgiai tikrai labai simpatiški šunys. Abejingų nelieka 😀

  4. buvus ,,korgio''šeinininkė

    aš turėjau paprasta šunį mišrūna bet jis buvo kopija kprgio ir charakteriu ir elgesiu ir netgi išvaisda bet aš jo netekau 😥 norit tikėkit norit ne bet tai tiesa.mano šuniukas buvo tikras zmogaus drugas jei jus donina ši veislė butinai isigykit tikrai liksit patenkinti šiems šuniukams nerekia daug priziuros jiems reikia tik demesio jei esate energingas šis šuo kaiptik jums šios veislės šunis praskaidrina gyvenima DĖMESIO!!!!!jei jūs alergiškas plaukams jis jms netinka nes šis šuo labai šeresi beja jam būtina turėti svo kampėlį viduje o ne lauke pririštam prie grandinės.geriau išeikite su juo pasivaikščiti keletą kartų per diena. arba leisti palakstyti pievelėje tam kartjui tiek

  5. Marija

    fainas sraipsnis 😀

  6. izabele

    noreciau paklaust kaip istikruju vadinami &#039&#039kiseniniai&#039&#039 suniukai? 😯

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.