Siekiama sugriauti valstybės monopolį

Privačios mokyklos pageidauja didesnio valstybės finansavimo

Nevalstybinėms mokykloms būtina sudaryti palankesnes sąlygas. Vadovaudamiesi šia nuostata, Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Gintaras Steponavičius ir Viktoras Simulikas parengė Švietimo įstatymo pataisų projektą, kuriame siūloma skirti lėšų nevalstybinių mokyklų ūkiui išlaikyti. Jų įsitikinimu, privačioms mokykloms turėtų atitekti ne mažiau kaip 50 proc. sumos, kurią gauna valstybinės arba savivaldybės mokyklos.

Pasirinkusieji privačias mokyklas diskriminuojami

Nevalstybinės mokyklos gauna iš valstybės biudžeto tikslines mokymo lėšas, vadinamąjį mokinio krepšelį, o ūkio išlaidos dengiamos iš mokesčio už mokslą fondo. Esą dėl to mokinių tėvai turi mokėti didelius mokesčius, o tik dalis šių lėšų skiriama ugdymo kokybei gerinti.

„Nesuprantama, kodėl tėvai, mokantys mokesčius į valstybės biudžetą ir turintys teisę gauti iš to paties biudžeto lėšų savo vaikų švietimui, netenka dalies jų vien dėl to, kad pasirenka ne valstybės įsteigtą mokyklą”, – teigia pataisų projekto autoriai.

Pasak parlamentarų, dėl didelių mokesčių privačios mokyklos prieinamos tik pasiturinčių tėvų vaikams, jose besimokančių moksleivių skaičius yra vienas mažiausių Europoje.

Seimo narė D.Teišerskytė įsitikinusi, kad sudarius palankesnes sąlygas veikti privačioms mokykloms gerėtų vaikų mokymosi ir mokytojų darbo sąlygos. „Mes negalime į privatininką žiūrėti kaip į priešą. Turėdamas mažesnę klasę jis gali leisti sau daugiau kūrybos galimybių, visapusiškiau išlavinti vaiką”, – aiškino projekto autorė.

Įžvelgia siekį išvengti reorganizacijos

„Aš manau, kad toks Seimo narių pasiūlymas yra susijęs su neišvengiamai artėjančia mokyklų tinklo pertvarka, nes ateityje turės likti pagrindinė mokykla ir gimnazija. Matome, koks vyksta priešinimasis šiam procesui. Matyt, atsiranda įvairių alternatyvių formų, kaip išsaugoti mokyklą nuo 5 iki 12 klasės”, – komentavo Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas.

„Privačioje mokykloje ugdymo turinys toks pat kaip valstybinėje, nebent bazė geriau aprūpinta. Suprantama, kad aplinka turi tiesioginės įtakos ugdymo rezultatams. Tačiau savivaldybė neatsisakė būti steigėja tų viešųjų įstaigų, kuriose siūloma netradicinė pedagogika. Jei šios mokyklos nori tenkinti specifinius poreikius, kodėl nepadėjus jiems egzistuoti”, – teigė Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas. Vis tik A.Bagdonas pripažįsta, kad laisva rinka švietime neišvengiama – vaikai turi teisę pasirinkti.

Lietuvos tėvų forumas yra parašęs kreipimąsi į Seimo narius, kuriame prašoma pakeisti Švietimo įstatyme įtvirtintas nevalstybinių mokyklų finansavimo nuostatas, ribojančias vidutines pajamas gaunantiems tėvams galimybes pasirinkti nevalstybines mokyklas. Šiuo metu renkami gyventojų parašai, kurie, tikimasi, padės pataisų projekto autoriams pasiekti tikslą.

Ministerijoje nuomonės išsiskyrė

Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai šiuo metu svarsto siūlomas Švietimo įstatymo pataisas. Pasak ministerijos sekretoriaus Alvydo Puodžiuko, vieni pasisako už nevalstybinių mokyklų rėmimą, kiti – prieš. Manoma, kad valstybei gali būti per brangu išlaikyti ištuštėjusių valstybės ar savivaldybės įsteigtų mokyklų pastatus ir kartu finansuoti nevalstybines įstaigas.

A.Puodžiuko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 22 nevalstybinės mokyklos, kurios negauna valstybės finansavimo mokyklų ūkio išlaidoms. Yra dar keturios nevalstybinės, tradicinių religinių bendruomenių mokyklos, kurioms Švietimo įstatyme numatytas toks pat finansavimas, kaip ir valstybinėms mokykloms. Dauguma nevalstybinių įstaigų Lietuvoje yra viešosios įstaigos.

Ministerijos sekretoriaus nuomone, reiktų labiau susirūpinti, kodėl Lietuvoje beveik nėra nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurių labai trūksta. A.Puodžiukas svarsto, jog ir tokias privačias įstaigas valstybė galėtų iš dalies remti.

Priimtų tik pasiturinčius

„Jei valstybė nefinansuotų ūkio išlaidų, būtų labai sunku. Gimnazija taptų prieinama tik turtingiesiems. Šiuo metu pas mus mokosi apie 10 proc. vaikų iš socialiai remtinų šeimų, jie yra nemokamai maitinami”, – pasakojo Jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Gintaras Vitkus SJ, kurio vadovaujama įstaiga vienintelė Kaune antrus mokslo metus gyvuoja kaip nevalstybinė.

G.Vitkaus SJ teigimu, pradėjus rinkti mokestį už mokslą, nei mokiniai, nei mokytojai neišsilakstė, tik pavieniai mokiniai paliko gimnaziją. Kai kuriems gimnazistams kitą įstaigą teko rinktis dėl prastesnių mokymosi rezultatų. Jei netaikomos lengvatos, mokestis už mokslą siekia 600 litų per metus. Gimnazijoje šiuo metu mokosi 700 mokinių.

Pastatams išlaikyti, kaip tradicinės religinės bendruomenės mokykla, Jėzuitų gimnazija iš valstybės biudžeto gauna tiek pat lėšų, kaip ir valstybinės mokyklos. Šiemet, pasak G.Vitkaus SJ, vienam mokiniui skirtos ūkio išlaidos įvertintos maždaug 800 litų.

G.Vitkaus SJ teigimu, surinktos lėšos už mokslą šiuo metu naudojamos ugdymo kokybei gerinti – klasių apšvietimui, naujiems baldams. Be to, kaupiamos lėšos mokyklos priestatui, kurį numatoma pradėti statyti kitais metais, keičiama šildymo sistema gimnazijai priklausančiame kultūros objekte – Perkūno name.

Pedagogų atlyginimai, pasak gimnazijos vadovo, iš mokesčio už mokslą iki šiol nebuvo didinami, bet apie tai jau diskutuojama. Mokyklos bendruomenė turėtų apsispręsti, kaip paskatinti mokytojus, kad jų darbas būtų pasiaukojantis, kad iš atlyginimo galėtų gyventi oriai, kaip ir derėtų pedagogams.

Siekiant skirti daugiau dėmesio individualiam vaikui, gimnazijoje įsteigti kuratorių, socialinės praktikos vadovų etatai, vykdomos vertybių ugdymo programos. Pavyzdžiui, savaitgaliais rengiamos stovyklos Kulautuvoje esančiame rekolekcijų centre.

Nelaiko savęs privatininkais

„Žodis „privatus” mums sužadina iš sovietinių laikų įkaltą nuostatą, kad kas nors pelnosi savo naudai. „Nevalstybinė” mokykla nereiškia, kad ji yra privati. Ji dažniausiai tarnauja viešajam interesui. Mūsų atveju mokykla pasižymi aiškiai įvardyta katalikiško ugdymo kryptimi”, – paaiškino Jėzuitų gimnazijos vadovas.

G.Vitkus SJ atkreipia dėmesį, kad dar nenumatytas mechanizmas, kaip valstybinė mokykla gali tapti nevalstybinė.

„Mūsų atvejis unikalus, nes mes veikiame Jėzuitų ordinui priklausančiuose pastatuose, kuriuose anksčiau egzistavo nevalstybinė mokykla. Religinės bendruomenės turėtų būtų budrios ir numatyti, ar kai kuriais atvejais jų išreikštas noras kurti katalikišką mokyklą nėra vien priedanga išlaikyti įprastinę įstaigos struktūrą. Pavyzdžiui, gimnazijos gali siekti išlaikyti 5 – 8 klases. Tas pats taikytina ir valstybinių ar savivaldybės įsteigtų mokyklų siekiams tapti nevalstybinėmis”, – atkreipė dėmesį G.Vitkus SJ.

Jėzuitų gimnazijos direktorius pripažįsta, kad valstybei gali kilti problemų išlaikant mokyklų pastatus, jei dalis mokinių pereitų į nevalstybines mokyklas. „Jeigu būtų geranoriško bendradarbiavimo dvasia, mokykloms pritaikyti pastatai panaudos sutartimi galėtų būti suteikiami kitiems steigėjams. Žinoma, turėtų būti saugikliai, kad bazė būtų naudojama tik švietimo reikmėms”, – mano nevalstybinės įstaigos vadovas.

Vienos Kauno vidurinės mokyklos direktorius teigia nesąs prieš privačias mokyklas, tačiau jis nuogąstauja dėl galimos mokyklų „privatizacijos”. „Jei jos gaus teisę disponuoti valdiškais pastatais, investuos į jų išlaikymą, vėliau čia gali atsirasti ir biznis”,- svarstė jis.