Panevėžyje atkasti Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivių palaikai rugpjūčio pradžioje bus perlaidoti Klaipėdoje.
Tačiau būsimąją ceremoniją drumsčia tarp Lietuvos ir Vokietijos iškilę nesutarimai dėl daiktų, kurie buvo surasti šalia palaikų, nuosavybės.
Kasinėjimams vadovaujanti archeologė Daina Stankevičiūtė nuogąstauja, kad dviejų šalių atstovams gali tekti susitikti teisme.
„Šiame darbe Vokietijos atstovai mums nieko nepadėjo, tik visą laiką nurodinėjo ir kėlė savo reikalavimus.
Dabar jie nori, kad visi radiniai būtų perduoti jų šaliai.
Bet pagal Konstituciją jie priklauso Lietuvai, nes viskas, kas yra Lietuvos žemėje, yra mūsų turtas.
Žinoma, jei atsiranda giminaičiai, moralu būtų jiems atiduoti tuos daiktus. Tačiau tai turi būti reglamentuota valstybių susitarimais”, – sakė Panevėžio savivaldybės kultūros paveldo apsaugos specialistė Loreta Paškevičienė.
Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos „Volksbund” atstovas Eberhardas Bahras, remdamasis savo šalies įstatymais, reikalauja prie kareivių palaikų rastus daiktus perduoti Vokietijai.
„Manau, kad rastos piniginės, papuošalai ar kiti asmeniniai daiktai būtų brangus prisiminimas surastiems žuvusiųjų giminėms.
Tačiau dėl to dar turės susitarti abi valstybės”, – vakar sakė Vokietijos ambasados Lietuvoje atstovė Simone Stemmler.
Viena didžiausių kapaviečių
Panevėžyje jau atkasta per 700 palaikų. Manoma, kad iki savaitės pabaigos jų gali padaugėti iki 800.
„Tai pirmoji Europoje atkasta Pirmojo pasaulinio karo karių kapavietė. Iki šiol pagal masiškumą Lietuvoje tokia antroji. Pirmoji buvo Napoleono armijos karių kapavietė Vilniuje”, – sakė savivaldybės darbuotoja L.Paškevičienė.
Šalia palaikų buvo aptikta įvairiausių archeologinę bei istorinę vertę turinčių daiktų, kurie priklausė palaidotiems kareiviams.
Surasta per 50 įvairaus metalo žiedų, kuriuos mūvėjo mirusieji, odos piniginė su keliais auksiniais ir sidabriniais pinigais, 10 žetonų, kurie padeda identifikuoti žuvusiųjų tapatybę.
Tarp radinių yra antpečių, batų liekanų, uniforminių sagų, šovinių, durklas, šalmo dalis bei šovinių.
Ekshumuojant ligoninėje mirusių kareivių palaikus, taip pat rasta vandens šildymo pūslių, gulėjusių po mirusiojo apatine kūno dalimi, stiklinių gyvsidabrio termometrų, metalinių įtvarų ir kitokių daiktų.
Išlaidas padengs Lietuva
Nusprendus perlaidoti Panevėžio J.Balčikonio gimnazijos stadione gulinčius palaikus, vokiečiai pasiūlė remtis Lietuvos ir Vokietijos 1996 metais pasirašyta dviejų šalių sutartimi.
Dokumente numatyta, jog perlaidojimo išlaidas padengia kasinėjimų iniciatorius. Lietuvos Vyriausybė perlaidojimo projektui skyrė 116 tūkst. litų, o Panevėžio savivaldybė – 110 tūkst. litų.
Atsisakė skolinti aparatą
„Napoleono armijos karių palaikai buvo perlaidoti plastikiniuose maišuose. Bet vokiečiai iškėlė savo sąlygas ir pasiūlė tris karstų variantus – medinius, drobinius bei kartoninius. Pasirinkome pigiausius – kartoninius, kurių kiekvienas kainuoja 1,4 euro”, – pasakojo L.Paškevičienė.
Tačiau nesitikėta, kad toks pasirinkimas sukels papildomų problemų.
Kartoniniams karstams montuoti, o vėliau pritvirtinti jų dangtį reikia dviejų specialių aparatų.
Daugiau kaip 1000 litų kainuojančius įrenginius bandyta savaitei pasiskolinti iš „Volksbund” atstovo Lietuvoje Manfredo Drobe.
Bet jis atsisakė paskolinti aparatą, paaiškinęs, kad įranga jam pačiam dabar labai reikalinga.
Savivaldybė vieną konteinerių sutvirtinimo aparatą nupirko. Kitą teks užsisakyti ir nusipirkti iš vienos Vokietijos bendrovės.
Ceremoniją surengti padės
Ilgai buvo neaišku, ar vokiečiai prisidės prie palaikų perlaidojimo ceremonijos.
Birželio mėnesio pabaigoje Panevėžio meras Vitas Matuzas nusiuntė laišką Vokietijos ambasadoriui Lietuvoje, kviesdamas atvykti pasižiūrėti kasinėjimų.
Kartu tikėtasi aptarti būsimąją perlaidojimo ceremoniją.
Bet ambasadorius nepasirodė. Į Panevėžį buvo atvykusi tik Vokietijos ambasados spaudos ir kultūros darbuotoja Elke Grabarec.
Vis dėlto užvakar skambutis iš ambasados nuramino Panevėžio savivaldybės darbuotojus.
Vokietijos atstovai žadėjo prisidėti rengiant perlaidojimo ceremoniją.
Virginija Petrauskienė
idomu 🙂