Kai kurie žmonės visiškai ramiai į tą šurmulį žiūri, sugeba atsipalaiduoti ir mėgautis grožiu, nuotaika, tvyrančiu aplink.
Jie vadovaujasi principu: kas įvyks, tas ir bus gerai. Neverta nieko absoliutizuoti, nors kai kuriems galbūt šventės yra išbandymo metas, prilygstantis karinei mobilizacijai.
Nepadarytas darbas visada erzina ir jį reikia anksčiau ar vėliau padaryti, bet darbų susiplanuokime tiek, kiek aprėpsime. Kiekvienas žmogus turi pats apsispręsti – ar jam šventė yra dingstis aukotis dvasine ir materialine prasme, ir apskritai ar verta plėšytis, stengiantis išpildyti visų lūkesčius ir dirbti viršvalandžius? Galima taip susidėlioti darbus, kad mūsų netrikdytų šventinis šurmulys.
Mano galva, ši karštinė yra pernelyg forsuojama prekybininkų reklaminėmis kampanijomis. Yra žmonių, kurie jai pasiduoda ir puola apsipirkinėti ir netgi, nenorėdami pasirodyti prasčiokais, prisiskolina pinigų dovanoms, o paskui visus metus atidavinėja skolas – tai kvaila ir neteisinga. O atsparūs pamalonina artimuosius nebrangiomis dovanėlėmis, pamatavę savo išgales, ir džiaugiasi tuo, kad galėjo pradžiugint save ir kitus.
Nereikia prisiimti neįvykdomų įsipareigojimų, nes taip sau sudarytume stresinę situaciją. Kažkuris senovės Graikijos išminčius yra pasakęs: „Laimingas ne tas, kuris nori daug turėti, o tas, kuris džiaugiasi tuo, ką turi”. Ir jeigu mes vadovausimės šia filosofo įžvalga, nesiplėšysim, neįsitempsim, o gyvensim pagal savo galimybes, būsim laimingi.
Priešingu atveju atsiranda piktumai, kartėlis, pavydas, ir tai alina mūsų psichinę sveikatą.
O iš kur atsiranda iš po švenčių išlendantys slogučiai ir žmonės pasijunta prislėgti ir nuliūdę, išgyvena pošventinę depresiją? Turime saikingai linksmintis, valgyti ir gerti. Svaigalų sukelta euforija neilgai trunka. Ir jei per ilgas švenčių dienas tik sėdėsim prie puotos stalo, rysim ir gersim, užuot nuvažiavę prie jūros, pasigrožėję gamta, išties jausimės pavargę. Tuomet bus sunkiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ir darbo ritmą.
Nereikia iš šventės daryti kulto. Net jeigu tau šie metai nebuvo sėkmingi – tai kuo čia dėti kiti žmonės? Aš džiaugiuosi, kad esu gyvas, vaikštau savo kojomis, mąstau savo galva ir kramtau savo dantimis. Kad sveiki mano draugai, artimieji, ir kad giminėje gimsta nauji žmonės.