Daugiabučių namų kiemuose – nuolatinės vairuotojų grumtynės dėl vietos.
Žiemą, kai susikaups sniego, dar labiau sumažės vietų mašinoms.
Klaipėdoje kasmet užregistruojama po keturis tūkstančius automobilių daugiau.
Užuot bandžiusi spręsti problemą, savivaldybė šią vasarą nupirko šimtą ratų blokatorių, nes policijai turimų jau nebeužteko.
Rimtos kliūtys
„Klaipėdos” internetinės versijos www.klaipeda.daily.lt skiltyje „Siūlykite temą” skaitytojai nuolat skundžiasi vietų stygiumi daugiabučių kiemuose.
Žmones piktina, kad automobilių stovėjimo aikštelės nėra plečiamos. O savivaldybės tarnautojai tik kalba apie pinigų trūkumą.
„Norint įrengti aikštelę, reikia, kad valdyti žemę valstybė perduotų savivaldybei. Reikalingas detalusis planas, kuris parodytų, kur būtų įrengtos ar praplėstos aikštelės. Ir pagrindinis dalykas – nėra pinigų”, – sakė savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Padaugėtų vietų
Šiemet savivaldybė parengė teritorijos detalųjį planą tarp Baltijos ir Taikos prospektų, Šilutės plento ir Debreceno gatvės. Tai pirmasis bandymas spręsti automobilių laikymo problemą.
Plane numatytos vietos, kur galima išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles. Pavyzdys – šalia Baltijos prospekto „Norfos” esantis kelias.
Numatyta kelią praplėsti, kad būtų galima statyti mašinas statmenai. Vietų padaugėtų trigubai.
Panašūs praplėtimai numatyti beveik prie visų automobilių aikštelių.
„Šis detalusis planas buvo rengtas dvejus metus. Klaipėdoje iš viso yra 11 daugiabučių namų valdų. Tiek pat reikėtų ir detaliųjų planų”, – aiškino J.Simonavičiūtė.
„Iš valstybės žemės sklypo netgi arenai statyti nesame gavę, o ką jau kalbėti apie smulkesnius objektus. Valstybė kol kas į šias problemas nekreipia dėmesio”, – skundėsi J.Simonavičiūtė.
Gyventojams – našta
Šiuo metu prie daugiabučių namų nėra apibrėžtos teritorijos. Už daugiabučio laiptinės – jau nebe šio namo teritorija.
Sovietmečiu daugiau ploto buvo skiriama pievelėms, vaikų žaidimų aikštelėms ir parkeliams. Būtent į šiuos plotus krypsta erdvės trokštančių vairuotojų akys.
„Kai kuriais atvejais stovėjimo vietų deficitą būtų galima spręsti panaudojant dalį žaliųjų plotų. Tačiau nė viena pasaulio valstybė šiuo būdu neišsprendė stovėjimo vietų trūkumo”, – sakė savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Anot jo, galima statyti daugiaaukštes mašinų stovėjimo aikšteles, bet tam reikia didelių investicijų.
„Bendrijos galėtų susitarti agituoti gyventojus atlikti dalį išplėtimo darbų savo lėšomis. Savivaldybė skirtų pinigų aikštelėms asfaltuoti”, – mano G.Pocius.
Kivirčuose dūžta langai
„Bendrijoms nenaudinga pačioms bandyti plėsti mašinų stovėjimo aikšteles, nes tektų perimti tą žemės plotą, mokėti nuomą, savo lėšomis jį tvarkyti”, – pastebėjo J.Simonavičiūtė.
„Kiekvienas vis kitaip žiūri į šį dalyką. Vienas turi automobilį, kitas – ne. Kurie neturi, natūralu, bus prieš. Turime svarbesnių problemų. Reikia rūpintis namų remontu. Nemanau, kad žmonės norėtų savo lėšomis plėsti automobilių aikšteles”, – sakė daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kalnupė” pirmininkė Birutė Gedrimienė.
„Laukininkų gatvės 12 namo gyventojai buvo nusprendę, kad būtų gerai išplėsti aikštelę šalia namo, bet kai tik kalba pradeda suktis apie pinigus, tai visi norai užgęsta”, – pasakojo bendrovės „Laukininkų valda” direktorė Galina Kontrauskienė.
Laukininkų 5-ojo namo kieme vaikai susitvarkė žaidimų aikštelę ir neleido ten statyti automobilių. Vairuotojai keršydami suniokojo tą aikštelę.
„Neapsikęsdami žmonės kviečia policiją, blokuojamos mašinos, daužomi langai, kyla kivirčai. Galiu pagirti policininkus, kad, iškviesti dėl paliktų ant vejos automobilių, iš karto reaguoja”, – tikino G.Kontrauskienė.
Taupo pinigus
„Prieš dvejus metus statytuose Debreceno 58 A, B ir C namuose įrengti garažai. Kol kas dar visi telpame, ant šaligatvių automobilių nestatome”, – sakė daugiabučių namų savininkų bendrijos „Trečiasis namas” pirmininkas Vaidas Žvirblys.
Automobilių laikymo problemos visiškai nerūpi namus statantiems verslininkams. Jiems nepatinka tai, kad reikia įrengti po 1,2 automobilio stovėjimo vietos kiekvienam butui.
„Nekilnojamojo turto vystytojai priversti investuoti į tai, kas visuomenei yra nereikalinga”, – įsitikinęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys bendrovės „Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Jo nuomone, vienam butui investuotojo lėšomis galėtų būti įrengiama viena automobilio stovėjimo vieta, o kitos – valstybės ar savivaldybės lėšomis.
„Automobilių stovėjimo problemą galima būtų spręsti ir miestų teritorijas skirstant į keletą zonų, kurioms galiotų skirtingi reikalavimai. Pavyzdžiui, arčiau miesto centro liktų galioti dabartiniai. Rečiau užstatytose vietose užtektų ir ne tokių griežtų reikalavimų – butui po vieną ar net 0,8 vietos”, – sakė A.Avulis.