Karas keliuose verčia ieškoti priešnuodžių

Pagal eismo nelaimių skaičių Lietuva tarp kitų Europos šalių užima tvirtas pozicijas paskutinėje vietoje

Prasčiausia padėtimi eismo saugumo srityje pasižyminti ir paskutinę vietą tarp Europos šalių užimanti Lietuva mėgina išbristi iš susiklosčiusios nepavydėtinos situacijos. Atrodo, kad būtent pastaruoju metu vis labiau įsisiautėjantis karas keliuose paragino atsakingų institucijų atstovus surengti tarptautinę konferenciją „Eismo dalyvių kultūra – saugaus eismo garantas”.

Lietuvius mokė užsieniečiai

Tarptautinėje konferencijoje saugaus eismo klausimais, be įvairių sričių specialistų ar Eismo priežiūros tarnybos pareigūnų, dalyvavo ir aukšto rango valdžios atstovai. Sveikinimo žodį tarę Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir vidaus reikalų, susisiekimo bei švietimo ir mokslo ministerijų atstovai demonstravo savo susirūpinimą esama padėtimi. Vis dėlto pareigūnų jaudulys dėl šiurpą keliančios eismo saugumo padėties Lietuvos keliuose tebuvo tik žodinis, mat netrukus po oficialaus atidarymo ir išsakytų įžanginių kalbų šalies valdininkai vienas po kito paliko konferencijos salę, pranešimų skaitymą bei diskusijas patikėdami eiliniams pareigūnams.

Dvi dienas trukusiame renginyje kalbėta apie saugaus eismo situaciją bei jos gerinimo galimybes Lietuvoje, svarstyta politikos įtaka formuojant saugaus eismo strategiją ir savivaldybių vaidmuo bei praktika gerinant padėtį keliuose. Pareigūnai iš Latvijos, Šiaurės Airijos bei Lenkijos išdėstė pasitvirtinusią savąją patirtį mažinant aukų skaičių keliuose. Pastarieji pranešimai Lietuvos eismo prižiūrėtojams buvo bene aktualiausi, mat Lietuvoje žuvusiųjų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų, lyginant su kitomis Europos šalimis, šiuo metu yra pats didžiausias. Pernai prasčiausiais rezultatais keliuose pasižymėjo kaimynai latviai, o šiemet jų eismo saugumo rodikliai pagerėjo ir į paskutinę vietą nustūmė Lietuvą.

Paskutinius taškus reikiamose vietose sudėjo baigiamieji konferencijos prelegentų pranešimai, kuriuose pagrindiniu akcentu tapo eismo dalyvių kultūra, švietimo ir auklėjimo pradžia bei problematika, paslaugaus ir mandagaus vairuotojo formavimas. Nebe paslaptis, kad mūsų šalies keliuose aiškiai matoma elementaraus mandagumo stoka.

Svarbiausia – švietimas ir auklėjimas

Konferencijoje priimtoje rezoliucijoje konstatuota, kad padėtis Lietuvoje šiuo metu yra viena blogiausių Europos Sąjungoje, o per pastaruosius keletą metų eismo saugumas šalyje nė kiek nepadidėjo. Prelegentai vienbalsiai pritarė, kad nors aukštas avaringumo lygis Lietuvai nebuvo kliūtis įstoti į Europos Sąjungą, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad ir toliau mūsų šalis gali likti nuošalyje, kai kitos valstybės užsibrėžusios pasiekti didžiulius tikslus – iki 2010-ųjų žuvusiųjų eismo nelaimėse skaičių sumažinti perpus.

Renginio dalyviai priėjo išvadą, kad nepaisant įvairių techninių ir organizacinių priemonių, skirtų apsaugoti žmones nuo jų daromų klaidų vairuojant transporto priemones, kasmet vis dar mokama skaudi tragiškų eismo nelaimių duoklė už judėjimo laisvę. Svarbu suvokti, kad yra ne tik teisė laisvai judėti, bet ir pareiga tai daryti saugiai, atsižvelgiant į kitų eismo dalyvių poreikius bei užtikrinant jų saugumą.

Įvairių sričių pareigūnai, dirbantys eismo saugumo srityje, pabrėžė, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užaugo ir į eismą įsijungė nauja vairuotojų karta, kuri gerai nesupranta, kas yra eismo dalyvių tarpusavio mandagumas ir paslaugumas ir kuriems menkai terūpi elementarus atsargumas kelyje.

Pasak konferencijos prelegentų, eismo kultūra yra bendros kultūros sudėtinė dalis, todėl ją formuojant, ypatingą vietą turėtų užimti švietimas ir auklėjimas. Prelegentai įsitikinę, kad švietėjiška veikla, tegu ir ne iš karto, bet gali duoti pozityvių rezultatų. Juk ne paslaptis, kad daugelis vaikų iš savo tėvų ar globėjų nesulaukia tinkamo ir teisingo auklėjimo bei sektino pavyzdžio, kaip elgtis kelyje.

Diskusijose kone vienbalsiai pritarta teiginiui, kad dėl prastos saugaus eismo būklės šalyje atsakomybė tenka ne tik valdžios institucijoms, bet ir visai visuomenei, kuri, deja, iki šiol neretai demonstruoja nedovanotiną pakantumą Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, o daugelyje visuomenės informavimo priemonių vis dar propaguojamas greičio kultas.

Teigiama, kad vidinės kultūros stoka – vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių neleistinų sprendimų priėmimą kelyje, ir ypač – kritinėse situacijose. Būtent toks vairuotojas yra pavojingas tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Sunku tikėtis, kad brandaus amžiaus sulaukęs asmuo, visą gyvenimą auklėtas nekreipti dėmesio į aplinkinius, gali staiga tapti mandagus ir paslaugus, todėl atsakomybės jausmą už savo veiksmus būtina formuoti jau nuo mažens.

Trūksta griežtesnių sankcijų

Vienintelis šioje konferencijoje dalyvavęs Kauno apskrities atstovas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius teigė, kad laikinoji sostinė su savo apylinkėmis visos šalies fone pagal eismo nelaimių skaičių anaiptol nėra tarp prasčiausiųjų. Tačiau, nepaisant to, kauniečiams, kaip ir kitų šalies miestų eismo dalyviams bei atsakingiems pareigūnams, reikia susimąstyti ir ieškoti būdų situacijai dar ženkliau pagerinti.

Pasak A.Tarasevičiaus, Latvijoje priimti įstatymai, gerokai sugriežtinantys sankcijas neblaiviems vairuotojams, padėjo išspręsti didelę dalį eismo saugumo problemų. Pirmąkart įkliūvantys alkoholio padauginę prie vairo sėdintys asmenys sulaukia rimtos baudos, tačiau jei tokį nusižengimą jie pakartoja, tuomet neapsieinama be arešto, automobilio konfiskavimo ir kitų griežtų priemonių. Teismai tokiems prasižengėliams kaimyninėje Pabaltijo šalyje taip pat nepuola švelninti atsakomybės. Pastarosios priemonės leido Latvijoje eismo nelaimių skaičių sumažinti maždaug keturiolika procentų, kai tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis tik dar labiau pablogėjo. Kasdien mūsų šalies keliuose įvykstančiose eismo nelaimėse žūsta maždaug po du žmones, o 20-25, būna sužalojami.

„Būtina imtis griežtesnių priemonių ir mūsų šalyje, nes kol kas, nors ir stengiamės tiek pat ar net daugiau nei kitų šalių pareigūnai, tačiau rezultatai rodo priešingai. Vien Kauno apskrityje yra kelios dešimtys asmenų, nubaustų tūkstantinėmis baudomis, tačiau visi jie dedasi esantys bedarbiai, todėl paskirtų baudų nemoka ir toliau itin grubiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Konfiskavus automobilį, tokių atvejų kaipmat sumažėtų”, – svarstė A.Tarasevičius. Pareigūno teigimu, šalies valdžios atstovai turėtų kuo skubiau imtis svarstyti grubių pažeidėjų bausmių sugriežtinimo klausimą, mat priešingu atveju Lietuva gali likti nesuprasta ir menkai vertinama tarp kitų Europos Sąjungos šalių.

Kalbėdamas apie švietimo problemą, A.Tarasevičius sako, kad mokyklose geriausiu atveju skiriama viena valanda per savaitę pokalbiams apie saugų eismą, tačiau paprastai mokytojai nelabai gali auklėtiniams suteikti kompetentingų žinių šia tema, o dar blogiau, kai klasės auklėtojai šį laiką išnaudoja visai kitiems reikalams tvarkyti ar kokioms nors pramogoms. Saugaus eismo mokyklos Lietuvoje – išvis retas reiškinys. Be to, ir patys tėvai, sėdėdami prie vairo, savo atžalų akivaizdoje retai kada tampa pavyzdingi eismo dalyviai.

Eismo priežiūros tarnybos viršininko manymu, pastaruoju metu vairuotojai yra pernelyg priešiškai nusistatę policijos pareigūnų atžvilgiu. A.Tarasevičius akcentavo, kad dėl pakrūmėse neva besislapstančių eismo prižiūrėtojų nuolat susierzinantys vairuotojai turėtų nuolat nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, o ne tik pareigūnų akivaizdoje.