Su Kaunu glaudžiai susijęs šalies automobilių klubas savo garbingą sukaktį paminėjo laikinojoje sostinėje
Praėjusio amžiaus pradžioje stebuklu laikyti automobiliai dabar jau nieko nebestebina. Tačiau vargu ar daugelis žino, kad automobilizmas Lietuvoje jau įžengė į devintą dešimtmetį. Praėjusią savaitę Kauno rotušėje gausiai susirinkę Lietuvos automobilių klubo nariai paminėjo garbingą šios organizacijos aštuoniasdešimtmetį.
Pirmasis vadovas – kaunietis
Kaip savo pranešime pasakojo Lietuvos automobilių klubo viceprezidentas Juozas Mažeikis, nors pirmasis automobilis Lietuvoje įregistruotas dar 1896 metais, tačiau šalies automobilizacija negalėjo pasigirti sparčiais vystymosi tempais. Todėl ir idėja įkurti Lietuvos automobilių klubą realų pagrindą įgavo tik 1925-aisiais, kai išsiplėtė tarptautiniai ryšiai ir šalyje atsirado pakankamai turtingų žmonių, galėjusių įsigyti automobilius.
1925 metų pabaigoje gerai žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai Kipras Petrauskas, Liudas Daukša, Silvestras Žukauskas ir Anatolijus Reška ėmėsi ryžtingesnių veiksmų nacionaliniam automobilių klubui įkurti. Netrukus grupelės entuziastų pastangas vainikavo sėkmė. 1926 metų kovo 20 dieną buvo įregistruoti Lietuvos automobilių klubo įstatai.
Penktadienį įvykusio 80-mečio jubiliejaus iškilmės Kauno rotušėje surengtos neatsitiktinai. Mat Lietuvos automobilių klubo prezidentu dar 1926-aisiais buvo išrinktas Kauno burmistras Jonas Vileišis. Kiek vėliau šios organizacijos globėju sutiko būti Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.
Naujasis klubas iškart sukėlė visuomenės susidomėjimą. Praėjus vos porai metų nuo įsikūrimo, jo oficialių narių buvo jau pusšimtis, o dar po metų – jau šimtas žmonių. Tuometiniais masteliais matuojant – neįtikimai daug.
Pagrindines Lietuvos automobilių klubo narių gretas sudarė grafai ir dvarininkai, technikos inžinieriai, o taip pat fabrikantai, bankininkai, komersantai, įvairaus rango valdininkai ir diplomatinių atstovybių darbuotojai, aukšto rango karininkai, gydytojai ir mokslininkai, artistai. Tuometinio Lietuvos automobilių klubo nariai dažniausiai rinkdavosi „Buick”, „Ford”, „Chevrolet” ir „Studebaker” automobilius.
Pripažintas tarptautiniu mastu
Praėjus vos pusantrų metų nuo naujojo klubo įkūrimo, jis buvo priimtas į Tarptautinę automobilių klubų asociaciją, tiesa, su dvejų metų bandomuoju laikotarpiu. 1929-ųjų spalį Lietuvos automobilių klubas tapo visateisiu šios tarptautinės asociacijos nariu, o dar po dviejų savaičių jam buvo suteikta teisė išduoti ir tarptautinius kelionių liudijimus.
Jau per pirmuosius trejus savo veiklos metus šalies automobilininkai išsikovojo ne tik tarptautinį pripažinimą, bet ir nemenką autoritetą Senajame žemyne. Tuometinis Lietuvos automobilių klubo prezidentas Jonas Vileišis buvo išrinktas Švedijos ir Danijos karališkųjų automobilių klubų, Šveicarijos, Kubos, Austrijos, Monako ir Brazilijos automobilių klubų, kiek vėliau – ir Norvegijos bei Italijos karališkųjų automobilių klubų garbės nariu.
1930-aisiais buvo pasirašyta sutartis su Anglijos, Suomijos, Norvegijos ir Turkijos analogiškais automobilių klubais, o dar po poros metų tokias sutartis Lietuvos automobilių klubas jau turėjo net su 34 pasaulio valstybėmis. Šie dokumentai reiškė, jog Lietuvos automobilininkai į šias šalis galėjo važiuoti be muitų bei tikėtis jose visokeriopos paramos.
Tradicijos tęsiamos ir dabar
Neatskiriama organizacijos veiklos dalimi tapo automobilių bei motociklų įvairių lenktynių organizavimas, o svarbiausiu klubo renginiu tapo tradicinės lenktynės „Aplink Lietuvą”, kurių tradicijos tęsiamos ir dabar. Šio prestižiškiausio automobilių ralio ištakos siekia 1931-uosius metus, kai liepos 24-ąją keturiolikos automobilių ir dvylikos motociklų kolona pradėjo nelengvą maratoną aplink Lietuvą. Jo nugalėtojų laukė šalies Prezidento Antano Smetonos įsteigtas specialus prizas – puiki sidabrinė taurė, kurią pagal specialų užsakymą pagamino Vokietijos juvelyrai. Šis trofėjus, remiantis varžybų nuostatais, būtų tapęs ekipažo, tris kartus iš eilės laimėjusio ralį, nuosavybe.
Lietuvos automobilių klubas nuolat plėtė savo veiklą. Jis spėjo išsikovoti deramą tarptautinį pripažinimą, tačiau viskas nutrūko 1940-ųjų vasarą. Vos tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę imta rūpintis ir Automobilių klubo veiklos atgaivinimu bei jo narystės tarptautinėse organizacijose atkūrimu. Lietuvos automobilių klubo garbės prezidento Stasio Brundzos pastangomis 1996 metais Tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA) atkūrė Lietuvos automobilių klubo narystę šioje tarptautinėje organizacijoje, o Lietuvos automobilių klubas – savo veiklą.