Valdininkų biurokratizmas, politinės valios trūkumas – pagrindinės priežastys, trukdančios sutvarkyti ir atgaivinti Kauną
Metų metais rengdami įvairiausius specialiuosius planus ir koncepcijas, dešimtis taisyklių ir tvarkų, Kauno politikai bei valdininkai tapo didžiausiais miesto plėtros stabdžiais.
Vilniaus patirtis rodo, kad atgaivinti miestą ir paskatinti į jį investicijas pirmiausia reikia noro ir tvirtesnės valdymo rankos.
Politikai pasiduoda spaudimui
Apleistas Senamiestis, netvarkoma Laisvės alėja, jau trisdešimt metų girdimos kalbos apie sporto arenos statybą – tai tik keli darbai, kurių Kauno valdžia nesugeba padaryti ir bent tuo nusipelnyti visuomenės palankumo.
Net toks nereikšmingas dalykas, kaip reklamos išdėstymas mieste, Kaune stringa ne vienerius metus.
Kauno miesto tarybos sekretorius Giedrius Donatas Ašmys pripažįsta, kad miestas klimpsta įvairių tvarkų, koncepcijų ir specialiųjų planų rengimo pelkėje.
„Kai kuriais atvejais kalti ir politikai, – sakė G.D.Ašmys. – Vakar lenkiau pirštus ir pastebėjau, kad šios kadencijos politikų kertinis bruožas – per didelis jautrumas visuomenės nuomonei”. G.D.Ašmys paminėjo Kioskų išdėstymo mieste specialųjį planą, kuris iki šiol yra nepatvirtintas, nes politikai nesugebėjo atsispirti turgaus prekeivių spaudimui.
Nesugeba parengti paprasčiausių dokumentų
„Kauno diena” suskaičiavo bent keliolika specialiųjų planų ir koncepcijų, kurias šiuo metu rengia Savivaldybė. Laisvės alėjos rekonstrukcija užstrigo, nes iki šiol nepatvirtinta pertvarkos vizija, apie kurią kalbama jau kelerius metus. Prekybos centrų plėtra sustojo, nes iki šiol rengiamas jų išdėstymo specialusis planas. Tokio pat plano laukia ir aukštybinių pastatų statytojai. Antrąjį šių metų pusmetį Savivaldybė neparengė ir Prekybos Kauno viešosiose vietose tvarkos, nes valdininkai užstrigo ties apibrėžimu „viešoji vieta”. Be viso to, dar yra rengiamos Šventinio miesto centro papuošimo koncepcija, dešimtys tvarkų, taisyklių ir nuostatų, be kurių tarnautojai bijo net pajudėti.
Net Gatvių priežiūros programa, kurią kasmet papildo Komunalinio ūkio skyrius, yra tik deklaracijų kratinys, o prioritetus iš tikrųjų nustato verslo grupuotės. Vienas akivaizdžiausių to įrodymų – Fredos miestelio gatvių skandalas.
Atsirašinėja ir teisinasi
Tarybos sekretorius G.D.Ašmys paminėjo Išorinės reklamos išdėstymo planą, kuris tik po dvejų metų buvo patvirtintas šių metų gegužę. „Tačiau neseniai iš Savivaldybės administracijos gavau raštą, kad ji neparengė būtinų aprašų ir taisyklių”, – sakė G.D.Ašmys. Joms parengti Savivaldybei buvo duotas pusmetis, bet nė vieno iš šešių dokumentų paketų administracija neparengė.
Laikinai einantis Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas Robertas Stanionis teisinasi, kad Trumpalaikės reklamos vietų sąrašas ir Tipinių nuorodų projektai, be kurių neva neįmanoma įgyvendinti Išorinės reklamos išdėstymo plano, buvo neparengti „dėl kadrų nepakankamumo ir darbuotojų kaitos”. Išorinės reklamos išdėstymo planą papildančios dar trys tvarkos, taisyklės ir nuostatai buvo neparengti, nes Licencijų ir paslaugų skyrius tariasi su reklamos skleidėjais dėl būsimųjų reikalavimų.
„Kai kurių tvarkų įgyvendinimas stringa dėl suinteresuotų verslo grupių daromos įtakos miesto politikams”, – pripažino G.D.Ašmys.
Valdininkams yra būtinos net Savivaldybės vardu gaunamos paramos paskirstymo taisyklės, lyg ją paskirstyti jie negalėtų pasitarę su vienu Tarybos komitetų.
Trukdo politiniai oponentai
Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius neplakė savęs už tai, kad per ketverius metus nebuvo sutvarkyta Laisvės alėja, Senamiestis, nenutiesta troleibusų linija į Šilainius. „Tai, kas buvo apleista 15 metų, mes pajudinome, – negailėjo pagyrų dabartinei valdžiai A.Garbaravičius. – Dvylika kartų daugiau lėšų skirta mokykloms renovuoti, šešis septynis kartus padidėjo finansavimas gatvėms tvarkyti, buvo nupirkti ir nauji autobusai”.
A.Garbaravičiaus žodžiais, „per vieną valandą tvarkos mieste nepadarysi”. Meras pripažino, kad jo netenkina Savivaldybės administracijos darbas, o įvesti tvarką jam esą trukdo politiniai oponentai. „Laisvės alėjos sutvarkymo mastas yra milijardinis, todėl labai ilgai užtrunka koncepciją įgyvendinti, – sakė A.Garbaravičius. – Juk niekas iki šiol nežinojo, kad Laisvės alėjoje iš 112 namų 57 reikia remonto, o penkiolikai namų suremontuoti reikia gauti leidimą iš paveldo sargų”
Senamiesčiui sutvarkyti meras pasiūlė įsteigti viešąją įstaigą, taip, kaip buvo padaryta sostinėje.
Sukoncentravo dėmesį į Senamiestį
Anksčiau apleistas Vilniaus senamiestis buvo sutvarkytas 1998-1999 metais. „Tada daug kas irgi buvo kūrę Senamiesčio sutvarkymo planus, bet niekas nesikeitė, – prisiminė tuometinis Vilniaus miesto meras Rolandas Paksas. – Nusprendėme nebarstyti biudžeto lėšų nedideliems projektams. Miesto biudžeto, Vyriausybės skirtas bei paskolomis gautas lėšas sukoncentravome į Senamiestį. Specialistai nurodė apie dvidešimt labiausiai apleistų Senamiesčio vietų, kurias sutvarkius, jos turėjo tapti traukos objektais”.
Už 20 mln. litų buvo sutvarkytos gatvelės, įrengtas apšvietimas, suoliukai, nudažyti kai kurių pastatų fasadai, sudėtos durys. „Toks sprendimas pasitvirtino, nes kiekvienas mūsų įdėtas litas atnešė dar keturis litus, – pasakojo R.Paksas. – Pamatę, kad žmonės lankosi sutvarkytose vietose, verslininkai žaibiškai supirko aplinkinius pastatus, juose įrengė biurus, parduotuves”.
Jis neatmeta planų ir koncepcijų naudos, bet jų rengimas neturėtų užtrukti.
Viskam savas laikas
Dar labiau Vilnius pagražėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. „Nuo investicijų srauto Vilnius jau yra perkaitęs, ir tai darosi vis didesne problema”, – sakė dabartinis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
Tačiau, jo žodžiais, „kiekvienas pradėtas darbas turi baigtis kažkokiu rezultatu”. „Valdininkams turėtų rūpėti galutinis rezultatas, o ne dokumentacijos rengimo procesas. Darbuotojus reikia skatinti, kad žmonės turėtų motyvaciją dirbti. Bet viskam yra savas laikas – tiek diskusijoms, tiek dokumentacijai”, – sakė A.Zuokas. Sostinėje laikomasi principo, kad taisyklės, nuostatai ir tvarkos sutilptų viename arba dviejuose puslapiuose.
Kaip papildyti miesto biudžetą, Vilniaus miesto taryba taip pat rado išeitį. Pagal politikų sprendimą, statytojai Savivaldybei turi sumokėti 30 Lt už komercinių, gyvenamųjų pastatų kvadratinį metrą ir 10 Lt už pramoninio statinio kvadratinį metrą. Vadinamasis socialinės infrastruktūros mokestis šiemet sostinės biudžetą jau papildė 10 mln. litų. Jie bus skirti Vilniaus mokykloms ir vaikų darželiams statyti. Pasak A.Zuoko, investicijų potencialas Kaune yra itin didelis, bet dalyti patarimų jis nebuvo linkęs.