Paskutinę lapkričio savaitę žiniasklaidos atstovams surengtoje pažintinėje ekskursijoje po Suvalkus ir Augustavą (Lenkija) buvo parodyti senos statybos daugiabučiai namai, kurie po renovacijos tapo pavyzdžiu, kaip efektyviai taupyti šilumos energiją ir kartu už šilumą mokėti trečdaliu mažiau
Pavyzdžiu, kaip renovuoti pasenusius daugiabučius gyvenamuosius namus Lietuvoje, gali tapti kaimyninėje Lenkijoje taikoma praktika. Čia nuo 1998 metų buvo visiškai renovuota daugiau kaip 50 proc., o dalinai – beveik 100 proc. senų daugiabučių. Tokiu būdu lenkams pavyko pristabdyti šilumos energijos švaistymą, tad ir sąskaitos už šildymą renovuotų daugiabučių namų gyventojams akivaizdžiai sumažėjo.
Vėjais paleisti milijonai
„Sparčiai kylant importuojamų gamtinių dujų kainoms, darančioms tiesioginę įtaką šilumos energijos tarifams, energijos švaistymas senos statybos daugiabučiuose namuose tampa nepateisinamas”, – sakė devynis Lietuvos miestus šildančios bendrovės „Litesko” komercijos direktorius Svajūnas Juodka.
Energetikų skaičiavimu, šildymo sezono metu pro kiauras Lietuvos daugiabučių namų sienas vėjais paleidžiamos šilumos energijos kaina sudaro apie 3 mln. litų per dieną. Per metus ši suma išauga iki maždaug 500 mln. litų. Už šiuos pinigus įsigyjama vis brangstančio importuojamo kuro – taip per metus nereikalingai „sudeginama” apie 500 mln. litų. „Akivaizdu, kad trauktis nėra kur – šią problemą reikia pradėti šalinti ne pavienėmis iniciatyvomis, o valstybiniu mastu. Puikiu pavyzdžiu Lietuvai galėtų tapti Lenkija, sparčiai sprendžianti šią problemą”, – teigė S.Juodka.
Šiuo metu vienintelis būdas efektyviau vartoti brangstančią šilumos energiją ir taupyti jai skiriamas lėšas – renovuoti senus daugiabučius. Tiesa, viltys, jog už sunaudotą šilumą teks mokėti mažiau vos pasikeitus senus būsto langus, tėra iliuzija. Teigiamų rezultatų galima tikėtis tik kompleksiškai ir kokybiškai atnaujinus senus daugiabučius.
Pasuko taupymo keliu
Suvalkų gyvenamųjų namų eksploatacijos bendrovės šiluminės energetikos inspektoriaus Juzefo Kimeros teigimu, lūžis Lenkijoje įvyko 1997 metais, kuomet valstybei nustojus dotuoti šilumos energijos kainas jos šoktelėjo net 40 kartų. „Atsidūrėme kryžkelėje, kuomet reikėjo rinktis – švaistyti lėšas ar renovuoti pastatus ir mažinti energijos suvartojimą. Jau kitąmet, 1998-aisiais, priimtas įstatymas, numatantis visuotinę daugiabučių namų renovaciją”, – sakė J.Kimera.
Pagal priimtą įstatymą visi Lenkijos daugiabučių namų gyventojai moka renovacijos mokestį, kuris sudaro 65 grašius (apie 60 centų) už kvadratinį metrą. „Šį mokestį moka tiek senuose, tiek ir naujuose namuose gyvenantys butų savininkai, kurių butus ateityje taip pat reikės atnaujinti”, – teigė J.Kimera.
Pirmiausia atnaujinami prasčiausios būklės daugiabučiai namai. „Remiantis įvairiais tyrimais nustatyta, kad daugiausia šilumos energijos iššvaistoma pro galines sienas ir stogus. Būtent nuo šių dalių ir pradedama namų renovacija”, – paaiškino J.Kimera.
Daliklinė sistema pasiteisino
Lenkijoje taip pat privalomai buvo diegiama daliklinė sistema, leidžianti kiekvienam buto savininkui asmeniškai reguliuoti šilumos intensyvumą. „Šiuo metu daliklinė sistema veikia visuose Lenkijos daugiabučiuose. Žmonės tapo suinteresuoti taupyti energiją – jos suvartojimas įdiegus daliklinę sistemą ir renovavus daugiabučius sumažėjo iki trijų kartų”, – tikino J.Kimera. Specialisto teigimu, lenkų mokamas renovacijos mokestis (apie 40 zlotų, arba apie 35 litai per mėnesį) yra nepalyginti mažesnis nei sumos, kurias Lenkijos piliečiai sutaupo be reikalo nešvaistydami šiluminės energijos.
Lietuvoje jau ne vienus metus siūloma gyventojams įsirengti daliklinę sistemą ir taip kryptingai investuoti į šilumos ūkio modernizaciją. Deja, šimtamilijoninės investicijos į šilumos ūkį yra bevaisės, jei nerenovuojami pasenę daugiabučiai – moderniose šilumos trasose sutaupoma šilumos energija milžiniškais mastais iššvaistoma senuose daugiabučiuose.
Iki 1997 metų pastatytų daugiabučių namų gyventojai už šilumą priversti mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantieji naujuose būstuose. Verta priminti, kad iki šiol mūsų šalyje tėra vienintelis iki galo renovuotas senas daugiabutis namas.
Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuva yra viena labiausiai šilumos energiją švaistančių šalių. Lietuvių išlaidų dalis už suvartotą energiją šeimos biudžete yra viena didžiausių iš Europos valstybių.