Artėjant didžiosioms metų šventėms namus puošia ne tik Kalėdų eglutė, bet ir įvairiausi mieli niekučiais, suvenyrai. Tokios naujosios tradicijos ypač patrauklios viengungiams arba šeimoms, kurių atžalos jau seniai nebetiki Kalėdų Seneliu. Šventinei nuotaikai sukurti užtenka papuošti ne gyvą eglę, o padaryti jaukią ir originalią puokštę.
Kalėdinės puokštės ir jų komponavimo tradicijos žinomos nuo seno. Mūsų protėviai, rengdamiesi ilgiausiai žiemos nakčiai, jau prieš keletą šimtmečių pindavo įvairiausias figūras, iš vasarą ir rudenį sudžiovintų augalų rišdavo puokšteles. Itin populiarūs buvo vadinamieji sodai. Tai iš tuščiavidurių šiaudų surištos milžiniškos geometrinės figūros. Atėjus šaltajam laikotarpiui žemdirbiai nebeturėdavo ką veikti laukuose, todėl susirinkę vakarais į pirkią sekdavo ilgas pasakas, aptardavo pavasarinius darbus ir kurdavo įvairiausius rankdarbius.
Sintetinės medžiagos
Senosios puokščių rišimo tradicijos remiasi natūralių augalų deriniais. Tai galėdavo būti tiek vasarą rinktos ir sudžiovintos laukų ar darželių gėlės, šiaudai, tiek įvairiausių medžių šakelės ar visžalių augalų ūgliai. Įdomu tai, kad kartais kalėdinėms puokštėms daryti senoliai naudodavo ir įvairias daržovių, vaisių atmainas ar jų dalis. Tarkim, į išskobtą buroko galvą prismaigstydavo džiovintų žolelių, medžių šakeles ar visžalius augalus puošdavo obuoliais ir kitais vaisiais.
Šiais laikais viskas kur kas paprasčiau. Puokštės gali būti komponuojamos ne tik iš natūralių džiovintų augalų, bet ir iš sintetinių medžiagų. Nemažai tokių galima įsigyti jau dabar. Jos ryškios ir kurtos tiek tradicine, tiek netradicine technika. Meniškos kalėdinės puokštės parduodamos floristikos salonuose. Čia jos ir kainuoja brangiau.
Kas turėtų būti kalėdinės puokštės kompozicijoje? Iš esmės žmonių fantazija neribojama. Gerai, jeigu puokštėje yra raudonų, žalių ar mėlynų – vienų pagrindinių tradicinių žiemos švenčių spalvų – komponentų.
Nesunku pasigaminti pačiam
Kalėdinę puokštę galite pasidaryti ir patys, nors tam ir nesiruošėte nuo pat vasaros – nedžiovinote augalų. Įvairiausių, net netradicinių medžiagų rasite prekyvietėse. Puokštes galite puošti ir jūsų vaikų pagamintais žaisliukais, nertomis snaigėmis, kitais panašiais niekučiais.
Prekybos centruose gausu įvairiausių karoliukų, kurios suvėrę ant vielutės ir tokiu „vėriniu” apvynioję medžio šakeles gausite puikų puokštės akcentą. Iš pakulinių siūlų ar jų ryškiaspalvių sintetinių atmainų bei žvejo siūlo galima sukurti įvairių formų figūrų, o paskui į jas prismaigstyti džiovintų žolių. Bene tradiciškiausias, tačiau daugiau susikaupimo reikalaujantis darbas – iš sudžiovintų vasarą gėlių sukomponuoti tikrą puokštę. Kad būtų labiau juntama tokio kūrinio Kalėdų dvasia, galite ją rišti žvaigždės, snaigės ar vainiko formos. Kai kuriuos žolynus pakanka nuspalvinti paprasčiausiu guašu ar apipurkšti blizgučiais.
Kalėdinė gėlė
Pastaraisiais metais parduotuvių lentynos lūžta nuo kalėdinėmis gėlėmis vadinamų puasentijų. Jų viršutinis lapų vainikas „žydi” raudonai. Kitaip tariant, viršutiniai augalo lapai yra ryškiai raudonos spalvos, o apatiniai – tamsiai žalios. Šių kambarinių gėlių mada mus pasiekė iš Vokietijos. Ten puasentijos labai populiarios, o per žiemos šventes jų galima rasti, ko gero, visuose namuose.
Puasentijos vazonėliais parduodamos palyginti nebrangiai (mažesnių nusipirktumėte ir už 5 litus). Ne veltui šios gėlės vadinamos žiemos švenčių atributu. Beje, ilgiau jos žydi vėsesnėse patalpose. Nors puasentijos laikomos daugiamečiais augalais, pražydinti jas ir kitąmet būna gana sunku. Kad gėlės ištvertų „ramybės” laikotarpį vasarą, joms būtina speciali priežiūra.