Š.m. lapkritį atlikti gyventojų tyrimai, kurių metu apklausti 1524 respondentai, rodo, jog pasiskiepyti nuo vėžį sukeliančio Žmogaus papilomos viruso norėtų daugiau nei pusė apklaustų moterų (51,9 proc.). Nepaisant gyventojų noro imtis prevencinių priemonių kovojant su onkologiniais susirgimais, tik 18,7 proc. apklaustųjų žino, kad pirmoji vakcina nuo vėžio jau sukurta. Dar mažiau – tik 5,9 proc. – respondentų teigia žinantys, kad šia vakcina jau galima pasiskiepyti ir Lietuvoje. Pagal apklausos rezultatus, daugiau apie vėžinio susirgimo priežastis bei galimybes apsisaugoti nuo šios ligos žino aukštąjį išsilavinimą turintys bei didesnių miestų gyventojai.
Tik penktadalis Lietuvos gyventojų žino, jog gimdos kaklelio vėžį sukelia virusas
Š.m. lapkričio pabaigoje rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, kol kas tik penktadalis Lietuvos gyventojų žino tikrąsias susirgimo gimdos kaklelio vėžiu (GKV) priežastis. 21,8 proc. apklaustųjų atsakė žinantys, jog sunkų onkoginekologinį susirgimą sukelia Žmogaus papilomos virusas. Tuo tarpu pusė (54,5 proc.) apklaustųjų mano, jog GKV galima susirgti dėl netinkamo gyvenimo būdo; ir beveik du iš penkių gyventojų (39,9 proc.) įsitikinę, kad vėžys – paveldima liga. Pažymėtina, kad tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų beveik trečdalis (30,8 proc.) jau žino tikrąsias GKV priežastis.
Moksliniai tyrimai rodo, kad 99,9 proc. atvejų GKV susirgusioms moterims buvo diagnozuotas Žmogaus papilomos virusas. Daugiau nei 150 atmainų turintis virusas sukelia didžiąją dalį gimdos kaklelio vėžio atvejų, taip pat genitalijų karpas bei priešvėžinius makšties, vulvos bei gimdos kaklelio pakitimus.
Apie galimybę apsisaugoti nuo vėžio girdėjo kas antras lietuvis
Kaip rodo tyrimų rezultatai, beveik pusė gyventojų (49,6 proc.) jau žino, kad nuo gimdos kaklelio vėžio galima apsisaugoti. Tuo pačiu metu beveik trečdalis (29,9 proc.) apklaustųjų abejojo, ar medicinos pasiekimai jau leidžia apsisaugoti nuo GKV; penktadalis (20,5 proc.) respondentų mano, jog medicina bejėgė. Daugiau apie galimybes apsisaugoti nuo GKV žino moterys (54,5 proc. apklaustųjų), mažiau – vyrai (43,8 proc. ). Blogiausiai apie galimybes apsisaugoti nuo vėžio informuoti pradinį bei pagrindinį išsilavinimą turintys gyventojai.
Kad pirmoji priešvėžinė vakcina jau sukurta žino vos ketvirtadalis gyventojų
Š.m. birželį JAV, o rugsėjį – Europos Sąjungoje buvo užregistruota pirmoji pasaulyje priešvėžinė vakcina. Šių metų lapkritį „Silgard” – vakcina, apsauganti nuo gimdos kaklelio vėžio – pasiekė Lietuvą. Tačiau tyrimai rodo, jog tik kas ketvirta (24,4 proc.) moteris ir tik kas aštuntas (12,1 proc.) vyras žino, kad pirmoji vakcina jau sukurta. Daugiau nei 90 proc. apklaustųjų dar nežino, jog skiepijimas pirmąja priešvėžine vakcina jau vyksta ir Lietuvoje. Nieko nežinantys apie vakciną teigė dauguma apklaustųjų – 75,1 proc. moterų ir net 87,3 proc. vyrų.
Daugiau nei pusė apklaustųjų moterų nori pasiskiepyti nuo vėžio
Daugiau nei pusė (51,9 proc.) apklaustų moterų atsakė, kad sutiktų pasiskiepyti pirmąja priešvėžine vakcina. Kas penkta apklaustoji (21 proc.) į šį klausimą atsakė neigiamai. Tyrimai rodo, kad tarp skiepytis nenorinčių daugiausia yra vyresnio amžiaus (65-74 m.) moterų, taip pat kaimo vietovių gyventojų. Tuo tarpu net 65 proc. jaunų (25-34 m. amžiaus) moterų teigė norinčios pasiskiepyti.
Gydytojų patarimus dėl vėžio profilaktikos išgirsta tik kas antrą moteris
Nepaisant to, jog Lietuvoje ne pirmi metai vykdoma vyriausybės finansuojama profilaktinio moterų sveikatos patikrinimo programa, skirta ankstyviems gimdos kaklelio priešvėžiniams pokyčiams nustatyti, net 43 proc. apklaustų moterų teigia, jog konsultuojantis ginekologas ar šeimos gydytojas niekada nėra rekomendavęs atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą. 29,3 proc. apklaustųjų sakė, jog šio patarimo iš gydytojo išgirdo vienintelį kartą gyvenime, penktadalis (21 proc.) teigė tokios rekomendacijos sulaukusios dažniau. Pasak specialistų, ši situacija verčia labai sunerimti, nes būtent ankstyvasis priešvėžinių ir vėžinių pakitimų nustatymas leidžia efektyviau kovoti su gimdos kakleli vėžiu ir taip išsaugoti moterims sveikatą bei gyvybę.
Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio
Statistiniais duomenimis, kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas daugiau nei 500 moterų, beveik kas antra susirgusi šia liga miršta. Pagal minėtus rodiklius Lietuva pirmauja tarp ES šalių – kas savaitę dėl šio sunkaus onkologinio susirgimo netenkame vidutiniškai 5 moterų.
Europoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas vidutiniškai 33,5 tūkstančiams moterų ir merginų. Kiekvieną dieną nuo šio susirgimo Europoje miršta 40 moterų. Ši sunki liga tiek mūsų šalyje, tiek Europoje yra antroji pagal dažnumą mirties priežastis po krūties vėžio tarp jaunų (15-44 m. amžiaus) moterų. Medikų teigimu, aukštas Lietuvos moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio – tai silpnos prevencijos bei žemo gyventojų informuotumo pasekmė. Siekiant suteikti gyventojams būtinų žinių apie gimdos kaklelio vėžio priežastis bei galimybes išvengti šios ligos, Lietuvoje sukurta speciali interneto svetainė www.hpv.lt. Svetainėje taip pat galima rasti medicinos įstaigų, kuriose galima pasiskiepyti nuo GKV, sąrašą, pasikonsultuoti su specialistais, susipažinti su žiniasklaidos publikacijomis.