Kauno styginių kvartetas, pažymintis savo kūrybinės veiklos 25-metį, buvo pirmasis profesionalus kolektyvas, įteisintas miesto vadovų
Vienas išskirtinių bruožų, kuriam Kauno styginių kvarteto muzikantai – Karolina Beinarytė (pirmas smuikas), Dalia Terminaitė (antras smuikas), Dovilė Sauspreikšaitė (altas) ir Saulius Bartulis (violončelė) ištikimi daugelį metų – lietuviškos muzikos propagavimas. Lietuvoje ir užsienyje kvarteto surengtų koncertų skaičius artėja prie antro tūkstančio. Grota puikios akustikos salėse, bažnyčiose, lauko estradose, mokyklose. Kauno styginių kvarteto programos įrašytos į aštuonias kompaktines plokšteles, kauniečiai džiugino Suomijos, Norvegijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Argentinos, Čilės, Danijos ir daugelio kitų šalių publiką. Rytoj Kauno styginių kvartetas rengia koncertą Rotušėje.
Nesutiko išskėstomis rankomis
Dešimt pastarųjų metų kolektyvui vadovaujantis Saulius Bartulis sako, kad styginių kvartetui kuriamą muziką ne vienas kompozitorius vadina rimtu kūrybiniu išbandymu, nes kvartetas – tarsi „substancija”, iš kūrėjo reikalaujanti didelio minties ir formos tikslumo. Kompozitorius Algirdas Martinaitis yra prisipažinęs, kad kvartetas jam pačiam pavojingai sunkus žanras, padedantis save patikrinti: tai tarsi savotiška kūrybinė laboratorija.
Tad kas tada yra styginių kvarteto muzikantai, kurių misija – tą sudėtingą muziką pagriežti mums, klausytojams?
Muzikinio kolektyvo atvykimą į Kauną prieš du dešimtmečius gerai prisimenantis kompozitorius Algimantas Kubiliūnas sako, kad profesionalių jaunų menininkų valdininkai nesutiko išskėstomis rankomis, tad jam, tuometiniam Kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkui, teko nemažai „advokatauti” valdininkams aiškinant styginių kvarteto veiklos miesto kultūriniame gyvenime prasmę. Argumentų dvikova ilgainiui buvo laimėta, o Kauno styginių kvartetas buvo bene pirmasis profesionalus kolektyvas, kurį įteisino miesto vadovai.
Kūrybinė kvarteto biografija prasidėjo 1981-aisiais, kai keturios Lietuvos valstybinės konservatorijos studentės, neramios ir ieškančios sielos, pradėjo kartu groti.
Šį sumanymą, pamatęs jų entuziazmą, jų švytinčias akis, visokeriopai skatino profesorius Donatas Katkus. Autoritetingo muziko dėmesys buvo puiki parama ir žengiant pirmuosius savarankiškus žingsnius, ir kaupiant patirtį. Tiesa, bėgant metams, kvarteto sudėtis kito, tik smuikininkė Dalia Terminaitė griežia nuo pat jo susikūrimo pradžios.
Sėkmės ženklai
„Meistriška J.Haidno, F.Šuberto, V.Bartulio, M.Ravelio ir kitų kompozitorių kūrinių interpretacija Kauno styginių kvartetas atskleidė ir pabrėžė aukštą Baltijos šalių muzikinės kultūros lygį”, – tai citata iš Vokietijos spaudos. Palankus ir Norvegijos muzikos apžvalgininkų atsiliepimas: „Bravo. Nuostabiai subalansuotas virtuoziškumas ir ekspresija. Čia girdėtų Kauno kvarteto kūrinių stilingas atlikimas sąlygoja neabejotiną koncerto sėkmę”. Įvairių šalių muzikologai pabrėžia, kad kvartetas groja „stilingai, tarsi vienu atsikvėpimu”, demonstruoja „aukštą profesionalumą ir sceninį meistriškumą”, pastebi „puikų ansambliškumą, intonacinį tikslumą” arba tai, kad kauniečių grojimas žavi „subtiliu pokalbiu tarp kvarteto dalyvių, kur kiekvienas yra atidžiai išklausomas”.
D.Terminaitė prisimena, kad dar studijų metais jaunosios muzikantės, žinoma, paskatintos profesoriaus D.Katkaus, išdrįso pasirodyti sąjunginiuose festivaliuose: 1983 m. Taline, o 1987 m. Voroneže pelnyti diplomai – svarbūs įvertinimai. Pasirodymai tuometiniuose sąjunginiuose konkursuose, o juo labiau pelnyti įvertinimai reiškė ir naujų erdvių atvėrimą.
Kvarteto nuostatą – į savo repertuarą įtraukti kuo daugiau šiuolaikinių autorių kūrinių – ypač palankiai vertina Kaune gyvenantys ir kuriantys kompozitoriai. Šiandien jau galima pasidžiaugti, kad kvartetas yra grojęs beveik visus jų parašytus opusus, šiuo metu įgyvendina projektą „Kauno kompozitorių kvartetinė muzika”, įrašydami kompaktinių plokštelių seriją. Jau išleisti CD, kuriuose įrašyti D.Kairaitytės, V.Bartulio, A.Kubiliūno, G.Kuprevičiaus kūriniai.
Leidybai parengta kvarteto jubiliejui skirta plokštelė, kurioje skambės Zitos Bružaitės kūriniai, didelės pagarbos duoklė atiduota V.A.Mocartui, kurio jubiliejų šiemet mini pasaulio muzikinė visuomenė. Bendradarbiaudami su kitais ansambliais, Ciūriche kauniečiai parengė CD su Romano Glaserio džiazo kvartetu, su dainininke Arina. Daug muzikos įrašė dramos spektakliams, bendradarbiauja kaupiant TV ir Radijo fondų įrašus.
Darbų gausoje atsiranda laiko ir bendradarbiauti su šiuolaikiniais užsienio kūrėjais – pirmuosius savo kūrinių atlikimus Kauno kvartetui patikėjo japonų, vokiečių ir kitų šalių kompozitoriai. Dalyvaudami viename iš ES globojamų projektų, muzikantai atliko japonų kompozitorių Kazuhiko Hatori ir Hideki Kozakuros kūrinius, beje, pastarojo parašyti specialiai kauniečiams.
Kartu ir atskirai
Iš šalies gali pasirodyti, kad muzikantams beveik nelieka asmeninio laiko. Kasdienės repeticijos rengiant naujas programas, aktyvus dalyvavimas visuose Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose, edukacinėse programose, dažnos išvykos, atrodo, verčia juos kalbėti vien apie muziką. „Ne, taip nėra. Po repeticijų pamirštame darbą, namuose su Sauliumi apie jį beveik nekalbame, juk ir augančiam sūnui Simonui reikia mūsų dėmesio”, – šypsosi smuikininkė Dalia Terminaitė
Vis dėlto, muzikantai pripažįsta, kad buitį ir darbą reikia derinti labai sumaniai. Kai šiemet kvarteto primarijui Karolinai Beinarytei gimė dukrelė, iškilo dilema: arba keisti koncertų grafiką, arba rasti išeitį. Gelbėjo jos atkaklumas ir šeimos nuostata, o į koncertus kvartetas vyko su palyda. Mat prie muzikantų prisidėjo vos poros mėnesių dukrelė ir mamą vaduojantis tėtis, sugebėjęs savo darbus suderinti su kvarteto koncertais. Tad Nidoje tarptautinio Tomo mano festivalio atidarymo koncerte, kaip ir buvo numatyta, grojo Kauno styginių kvartetas, skambėjo lietuvių klasikų Juozo Naujalio, Juozo Gruodžio kūriniai, festivaliui užsakytas Felikso Bajoro styginių kvartetas.
Beje, Tomo Mano festivalyje buvo sugrota ir XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vokiečių kompozitoriaus Oto Bezelo „Kuršių siuita”, kurią, kaip ir daugelį kitų kvarteto grojamų kūrinių, atlikimui aranžavo violončelininkas Saulius Bartulis. Kaip minėta, jis – kvarteto vadovas, tačiau dažnų išvykų metu jam tenka sėsti ir prie automobilio vairo. Mobiliam kvartetui nereikia aptarnaujančio personalo, muzikantams užtenka trumpos valandėlės poilsio, kad scenoje jų griežiama muzika kalbėtų klausytojų širdžiai.