Jau netrukus uostamiestis būtų galėjęs džiaugtis naujomis komercinėmis bei gyvenamosiomis patalpomis ar net panašiu į esantį Druskininkuose SPA centru, įrengtu vietoje pastato vaiduoklio Šaulių gatvėje, tačiau kelią tam pastojo centrinė šalies valdžia.
„Čia galėjo būti ir SPA, ir kitos paskirties komercinės patalpos, o viršutiniuose aukštuose – butai. Turėjome ir idėją padaryti dengtą pasažą nuo Herkaus Manto iki Šaulių gatvės, bet kaip dabar bus, nežinome, nes netekome galimybės įgyvendinti vientiso projekto”, – sakė bendrovės „Raminora”, kuriai priklauso buvusios alaus ir spirito daryklos pastatas Šaulių gatvėje 25 bei kai kurios kitos komplekso patalpos, įgaliotas atstovas Martynas Armonaitis.
Anot jo, čia galėjo būti įrengtas panašaus lygio ar geresnis SPA centras nei Druskininkų „SPA Vilnius”, nors ir mažesnis. Tiesa, tai būtų buvęs dienos centras, daugiau orientuotas į atsipalaidavimo, poilsio, grožio procedūras nei į medicinos paslaugas.
Sutarė mainytis
Įgyvendinti jau seniai puoselėjamą idėją „Raminorai”, kuriai, beje, ir priklauso viešbutis „SPA Vilnius”, trukdo tai, kad vienas iš alaus daryklos komplekso pastatų – Herkaus Manto g. 38 – yra Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nuosavybė. Šis pastatas „Raminoros” projektui svarbus kaip viso komplekso jungtis su judresne miesto centrine dalimi.
Be to, anot M. Armonaičio, būtų nelabai gerai, jei naują kompleksą iš vienos pagrindinių miesto gatvių reprezentuotų Klaipėdos regiono pataisos inspekcija, kuri yra viena iš 865 kvadratinių metrų ploto pastate Herkaus Manto g. 38 įsikūrusių įstaigų.
Dar prieš kelerius metus „Raminora” pradėjo kalbą su Vyriausybe dėl jai priklausančio nebaigto įrengti 1220 kvadratinių metrų ploto pastato J. Janonio gatvėje 6B mainų į Kalėjimų departamento nuosavybę. Beje, „Raminoros” skaičiavimu, pabaigti pastato vidaus apdailai, atsižvelgiant į prabangos lygį, reikėtų nuo pusės iki milijono litų.
Tokį bendrovės užmojį palaikė ir uostamiesčio valdžia, tikėdamasi, kad visiems alaus ir spirito daryklos komplekso pastatams atsidūrus privačiose rankose greičiau būtų sutvarkytas miesto nepuošiantis pastatas vaiduoklis.
Šiemet birželį Vyriausybė priėmė nutarimą dėl minėto nekilnojamojo turto mainų ir atrodė, kad kliūčių įgyvendinti „Raminoros” planams nebeliks. Tačiau, laukiant kol bus sutvarkyti reikiami dokumentai, pasikeitė teisingumo ministras, rugpjūtį buvo priimtos turto mainus draudžiančios įstatymo pataisos ir sutartis su „Raminora” taip ir liko nepasirašyta.
Įtaria politikavimą
Šalies spaudoje pasirodė informacija, jog naujasis ministras Petras Baguška užkirto kelią įtartiniems turto mainams – jie esą būtų neadekvatūs ir nenaudingi, nes „Raminoros” pastatas esąs nebaigtas, be to, didesnis nei reikėtų.
Pasak M. Armonaičio, P. Baguška tiek spaudoje, tiek kalbėdamas su meru R. Taraškevičiumi vadino šį sandorį nenaudingu valstybei. Šalies spaudai jis sakęs, kad siūlomos patalpos per didelės, nors Kalėjimų departamento „Raminorai” atsiųstame rašte nurodoma priešingai – pataisos inspekcijos veiklai užtikrinti reikalingos papildomos patalpos.
„Klaipėdos miesto merui, pasak jo paties, ministras sakė, kad mainus būtų galima daryti, jeigu UAB „Raminora” pastatas J. Janonio 6B būtų įrengtas. Tai reiškia, kad esą tik tada jie būtų lygiaverčiai. Tuo tarpu LRV nutarime įvardyta esamos būklės pastato J. Janonio 6B rinkos vertė didesnė už valstybei priklausančių mainomų patalpų. Kas gi tai, jei ne politikavimas, kai viešai ministras stengiasi atrodyti geresnis už savo pirmtaką ir buvusį bendrapartietį, o į mūsų klausimą, kodėl nevykdomas LRV nutarimas dėl mainų nurodo vienintelę priežastį – pasikeitusį įstatymą?” – klausė M. Armonaitis.
Nors J. Janonio 6B vertė ir esanti didesnė, bendrovė to nepaisiusi, nes Kalėjimų departamento pastatas jai esąs reikalingas strategiškai.
Rugpjūčio 8 d. pasikeitęs įstatymas, anot M. Armonaičio, yra tik formalioji priežastis, dėl kurios neįvyko mainų sandoris, tačiau iš tiesų bent jau iki tos dienos jį buvo galima daryti.
Nuostolingi nebuvo
Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas patikino, jog šiuo atveju sunku teigti, kad nekilnojamojo turto mainai su „Raminora” būtų nuostolingi tiesiogine prasme. Kokių nors neteisėtų dalykų teisine prasme čia taip pat nebuvę. Bet galimus įtarimus, jog kelias mainams buvo užkirstas dėl naujojo ministro politikavimo, jis taip pat atmetė.
„Teisingumo ministro iniciatyvos čia nebuvo, įstatymo projekto, kuriuo išvis panaikinta galimybė mainyti turtą, svarstymo procedūros buvo pradėtos dar iki P. Baguškos atėjimo”, – sakė P. Koverovas.
Anot jo, Vyriausybė iš pradžių netgi nebuvo numačiusi visiškai uždrausti turto mainų – Seimui ji buvo pateikusi projektą, kuriuo galimybė mainytis būtų buvusi apribota, numatyta daugybė filtrų, kad patys mainai būtų skaidresni. Taigi iniciatyva uždrausti atėjusi iš Seimo.
P. Koverovo teigimu, pabaigti mainų, dėl kurių sprendimai buvo priimti dar iki rugpjūčio, buvę neįmanoma – Seimas nutaręs, jog pereinamojo laikotarpio nereikia, kad kai kurios savivaldybės nebandytų daryti įtartinų sandorių.
Vis dėlto, P. Koverovo teigimu, teorinė galimybė „Raminorai” įsigyti reikiamą pastatą egzistuoja – tai būsią galima padaryti pagal vadinamąją turto atnaujinimo procedūrą, kuri esanti panaši į mainus, bet kur kas skaidresnė. Nuo sausio 1 dienos jau būsią galima skelbti du aukcionus – Kalėjimų departamento pastato pardavimo, per kurį „Raminora” galėtų pastatą įsigyti, ir naujo pastato Teisingumo ministerijai įsigijimo, kurio metu galėtų būti parduotas J. Janonio 6B.
Tokia procedūra ministerijai būtų ekonomiškai naudinga – jos pastatas būtų parduotas už maksimalią aukciono dalyvių pasiūlytas sumą, o perkant naują galbūt būtų atsiradęs ir tinkamesnis nei „Raminoros” pastatas.
„Iš esmės mūsų interesus turimos patalpos šiandien tenkina, tačiau Klaipėdos savivaldybės susidomėjimas pastatu turi tam tikro pagrindo, o ministerija neturėtų trukdyti miesto plėtrai, jei tai viešas interesas. Taigi gal ir galime sutikti su tokiu dalyku, bet viskas turėtų būti atliekama nuo sausio pirmosios organizuojant turto atnaujinimą”, – sakė P. Koverovas.