Garsūs teismo procesai, kuriuose atpildo sulaukia žiauriausi nusikaltėliai, neužtikrina visiško teisingumo.
Nukentėjusieji dažniausiai negali turėti net vilties, kad jiems bus kompensuota už patirtus nuostolius ar atlyginta moralinė žala. Kaltieji sugeba savo turtus paslėpti registruodami jį svetimomis arba savo artimųjų pavardėmis.
Kišenėse – keli litai
Iki šiol sklinda gandai apie iki gyvos galvos kalėti nuteisto pajūrio nusikaltėlių vadeivos Sigito Gaidjurgio turtus.
Didelis namas prie Vilhelmo kanalo Šilutės rajone, butai Klaipėdoje, Vilniuje ir Trakuose, laivas – tai tik visuotinai žinomas 48 metų S.Gaidjurgio turtas.
Tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis pasakojo, kad Sigiu pravardžiuojamas autoritetas oficialiai turi turto tik tiek, kiek jį sulaikant rasta kišenėse. Tai yra kelis litus.
Visi turtai priklauso jo giminėms ir artimiesiems: trims buvusioms žmonoms, uošvei, seseriai.
Teismui nebuvo sunku apsispręsti dėl civilinių ieškinių priteisimo. Kaltininkas turto neturi, tad ir žalos atlyginimo nėra iš kur gauti.
Pasityčiodamas iš nukentėjusiųjų teisme S.Gaidjurgis pareiškė užkasęs statinę su milijonu dolerių.
Sovietmečiu už vagystes, plėšimus bei pasikėsinimą išžaginti kalėjęs S.Gaidjurgis praėjusią savaitę vėl buvo teisiamas už keliolikos žmonių nužudymą, laivo „Meridianas”, Šiaulių ir Kauno policijos komisariatų, gyvenamųjų namų, automobilių aikštelių sprogdinimus.
Pareigūnų žiniomis, S.Gaidjurgis kontroliavo ne tik Klaipėdos organizuotų gaujų veiklą, bet ir kontrabandos srautus.
Vargo nemato
Nors S.Gaidjurgis jau seniai tūno už grotų, jo žmonos ir vaikai vargo nemato.
Buvusioje mažalietuvio sodyboje šalia Priekulės pastatęs kelis didelius pastatus S.Gaidjurgis juose paliko gyventi antrąją savo žmoną Rasą su trimis vaikais ir močiute.
Sodyboje yra du gyvenamieji namai. Sigio namas stovi nenaudojamas. Šeima gyvena atskirame name.
Sodyboje ir šiandien verda gyvenimas. Savaitgalį samdytas darbininkas tvarkė aplinką, tvirtino akmeninę tvorą.
Tiesa, kiek sumenko sodybą saugančių šunų banda. Anksčiau nakčiai į teritoriją laisvai lakstyti ir saugoti nuo nelauktų svečių būdavo paleidžiama iki 12 aštriadančių šunų. Dabar sodyboje jų liko bene keturi.
Kaimynystėje- maždaug už poros kilometrų Kliošių kaime gyvenantys žmonės stebi ką tik prasidėjusį S.Gaidjurgio apeliacine tvarka nagrinėjamą teismo procesą per televiziją, skaito laikraščiuose.
Žmonės stebisi nenutuokę, kad mielas ir paslaugus kaimynas buvęs toks žiaurus ir prikrėtęs tiek piktadarybių.
1994 metais šalia kaimo kapinaičių S.Gaidjurgis pastatė ąžuolinį kryžių.
Danutė Lazickienė prisiminė, kaip kartą iš kaimyno sodybos ištrūkęs šuo sužalojo jos aveles. Tada pats S.Gaidjurgis atėjo atsiprašyti ir dosniai jai atsilygino.
Turtus pravalgė?
S.Gaidjurgio nusikaltimus tyrę pareigūnai juokauja, kad Sigis pravalgė savo turtus.
Iš tiesų turima galvoje, kad nusikalstamu būdu įgyti turtai teko jo moterims ir vaikams.
Tačiau kiti anksčiau garsėję savo kriminaline biografija žmonės sugebėjo turtus paslėpti taip, kad sunku net įtarti juos esant savininkais.
Dalis jų investuoja iš nusikaltimų gautus pinigus į kitus nusikaltimus.
Petras Kondrotas, vadintas Fantomu, dabar gyvena tylutėliai. Pareigūnai tai vienur, tai kitur įžvelgia jo šešėlį, bet įrodyti investuojant į narkotikų ar prostitucijos verslą nepavyksta.
Šį rudenį teisiant narkotikų pardavėjus ar klofelinu klientus vaišinusią merginą teismo koridoriuose buvo pastebėtas ir P.Kondrotas. Jis iškalbingais mostais bei trumpomis frazėmis padrąsino teisiamuosius, tačiau į salę neužsuko.
Pareigūnai mano, kad P.Kondrotas su savo parankinių pagalba sukasi ir nekilnojamojo turto versle.
Kuria bendroves
Viena garsiausių uostamiesčio nusikalstamų gaujų „Storiniai” pinigus investuodavo ne tik į narkotikų verslą bei kontrabandą, bet ir į teisėtai įsteigtą bendrovę.
Jos vadovais dirbo su nusikaltėlių pasauliu nesusiję žmonės.
Kai kurie Fantomo grupuotės nariai dirba bendrovių direktoriais, tačiau oficialiai jie tėra samdomi darbuotojai.
Ar buvusių nusikaltėlių pinigai sukasi šių bendrovių veikloje, įrodyti nepavyksta, nors iš operatyvinių duomenų žinoma, kad jų akcijos užrašytos kitų žmonių vardu.
Pareigūnų žiniomis, iš prostitučių Klaipėdoje anksčiau pelnęsis Mindaugas Radavičius uždirbtus pinigus investavo į legalų rąstinių namų statybos verslą.
Tai įrodė ir vienoje baudžiamojoje byloje užfiksuotas jo pokalbis su draugu.
M.Radavičius atviravo baigęs reikalus su prostitutėmis, šį reikalą „permetąs” broliui, o pats pradėsiąs teisėtą verslą, kad nebekiltų problemų.
S.Gaidjurgis dalį pelno taip pat gaudavo ir iš teisėtos veiklos. Brangiai išnuomojęs patalpas parduotuvei, nuomos mokestį leisdavo naudoti vienai savo žmonų.
Klaipėdos nusikaltėlių vadeiva turėjo ne tik nekilnojamojo, bet ir kitokio turto. 2000 metų vasario 9 dieną Kuršių marių pakrantėje skendo prišvartuotas laivas.
Kai pareigūnai pasidomėjo, kam jis priklauso, paaiškėjo, kad tai yra šilutiškės Angelės Urbutienės nuosavybė. Ši moteris yra S.Gaidjurgio uošvė.
Dar gudriau elgiasi tie, kurie neteisėtai uždirbtus pinigus investuoja į akcijas ir kitokius vertybinius popierius.
Pareigūnų, kurie nepanoro būti įvardinti, žiniomis, taip dažnai elgiasi kontrabandininkai.
Įstatymas neveikia
2000-aisiais buvo priimtas, o po trejų metų naujai suredaguotas Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymas. Jis turėjo užkirsti kelią lobti iš nusikaltimų.
Tačiau kol kas šis įstatymas taikomas itin retai.
Klaipėdoje, vadovaujantis šiuo įstatymu, pareikalauta pagrįsti turimus turtus gal tik kartą ar du. Vienas pirmųjų pagrįsti savo turtus turėjo niekur nedirbęs Venjaminas Gukalionokas ir penki jo šeimos nariai bei žmona ir uošvė.
Klasikiniu pavyzdžiu, kaip išsisukti nuo panašių klausimų, tapo ne kartą teisto ir dabar kalinčio Aleksandro Sono pasiteisinimas. Jis paaiškino, kad buvo įsigijęs brangių šveicariškų laikrodžių, o vėliau juos dar brangiau pardavė Maskvoje.
Vyras tikino gerai uždirbęs ir nusipirkęs ypač brangius baldus ir automobilį. Patikrinti tokių A.Sono žodžių nepavyko.
Konfiskuoti neleidžia
Konfiskuoti nusikaltėliu pripažinto asmens turtą įstatymas leidžia tik tada, kai įrodoma, kad jis gautas nusikalstamu būdu arba buvo panaudotas nusikaltimui daryti.
Norint konfiskuoti nusikaltėlio savo artimiesiems perduotą turtą, reikia įrodyti, kad jie žinojo, kad tas turtas gautas vykdant nusikaltimą.
Vargu ar nors viena S.Gaidjurgio ar kurio kito nusikaltėlio žmona prisipažintų žinojusi, kad jai tekęs butas nupirktas už „išmuštus” ar atimtus pinigus.
Įrodyti, kad artimieji žinojo apie savo geradario nusikaltimus, privalo pareigūnai.