Ir šeštasis per penkis mėnesius trylikametės Erikos, kurios nuotrauką su policijos prašymu padėti spausdinome prieš savaitę, pabėgimas iš namų baigėsi palyginti laimingai.
Ją sulaikė Pramonės prospekte įsikūrusio prekybos centro „Maxima” apsauga.
Kaip ir ankstesnių pabėgimų atvejais trylikametė vagiliavo: rašėme, kad praėjusio sulaikymo metu vienoje Baltijos gatvės daugiaaukščio laiptinėje jos rankinėje rasta ir saldainių, ir limonado, ir įvairių čiulpinukų. Ir šįkart ji nutverta bandant pavogti saldainių.
Prekybos centro apsauga perdavė vagilę vietiniam Dainavos policijos komisariatui. Šio pareigūnai atpažino kolegų iš Vilijampolės policijos nuovados ieškomą nesutramdomąją bėglę.
Šįkart ji buvo pabėgusi iš namų savaitę. Praėjusį kartą sulaikyta tik po kelių savaičių.
Pasak pareigūnų, nesutramdomoji bėglė vėl pasakoja tą patį – jog dienas leisdavo prekybos centruose bei turgavietėse, o nakvodavusi nerakinamose daugiabučių laiptinėse. Tačiau jau nelabai ja tikima – pernelyg gera šios savaitę valkatavusios mažametės išvaizda.
Jau rašėme, kad pareigūnai baiminasi, kad vieną kartą Erika įsiprašys nakvynės pas nusikalstamų kėslų turinčius asmenis.
Po paskutinio pabėgimo aptikta naujų provokuojamą nelaimę artinančių ženklų – raštelių, kuriuose pripiešta kryžių ir minima mirtis. Trylikametė linkusi teigti piešusi tai laiptinėse, kuriose nakvodavo, iš neturėjimo ką veikti.
Policijos pareigūnai prisipažįsta nebežinantys, ką daryti toliau, nes, atrodo, valkatavimas tapo šios mažametės gyvenimo būdu.
Kaip jau rašyta, ji linkusi spekuliuoti neva naujos savo mamos šeimos tema, kurioje ji – nereikalingas žmogus. Tačiau mama antrą kartą ištekėjo prieš devynerius metus, kai Erikai buvo ketveri, o antrojoje mamos santuokoje gimęs vaikas – jau mokyklinio amžiaus. Tuo tarpu bėgti iš namų trylikametė pradėjo tik praėjusią vasarą.
Policijos pareigūnai teigia informavę apie šią situaciją Vaiko teisių apsaugos tarnybą, siuntę trylikametę su mama ir pas psichologą, ir pas psichiatrą. Pastarasis konstatavo, kad jo įsikišimas šioje situacijoje nebūtinas. Manoma, kad trylikametei liguistai trūksta dėmesio.
Policija turėjo ketinimų apgyvendinti šią mažametę vienoje Vilniaus krašto internatinėje mokykloje. Prieš atmosferą namuose pabėgimais iš jų neva protestuojanti trylikametė su šiuo pasiūlymu mielai sutiko.
Tačiau paaiškėjo, kad pareigūnų nusižiūrėtoje mokykloje šiuo metu nėra vietos, o uždaryti ją į Vilniaus specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus (merginų pataisos koloniją) kol kas nesiryžtama, nors už pabėgimus iš namų bei vagystes ten yra patekusi ne viena Erikos bendraamžė.
Taip ir vaikšto peilio ašmenimis ne tik nesutramdomoji bėglė, bet ir jos nuolat ieškantys pareigūnai, prisipažįstantys, kad nelabai turi su kuo daugiau pasidalyti sunkia atsakomybės dėl šios mažametės likimo našta. Bausti jos motinos, nuolat pranešančios policijai apie dukters dingimą, taip pat nesiryžtama.