Priežastys, dėl kurių į Rusiją vykstantys krovininių automobilių vairuotojai pastaruoju metu Kybartų ir Panemunės punktuose užtrunka ilgiau, yra kaimyninės šalies tarnybų darbas ir padidėję transporto srautai.
Penktadienio ryte, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, Panemunės ir Kybartų pasienio kontrolės punktuose krovininiams automobiliams išvykti į Rusiją reikėjo laukti atitinkamai 28 ir 24 valandas.
Panaši padėtis prie sienos su Rusija susidaro kiekvienų metų pabaigoje. Pagrindinės trukdžių krovininiam transportui nelaukiant kirsti Lietuvos ir Rusijos sieną priežastys taip pat nesikeičia – menkas transporto pralaidumas Rusijos pusėje, įsibėgėjusi priešventinė prekyba ir išaugęs krovinių gabenimo poreikis.
Penktadienį ryte Kybartų – Černyševskojės kontrolės punkto prieigose esančiame terminale, kur vairuotojams sudarytos buitinės sąlygos laukti, stovėjo apie 120 krovininių automobilių. Pačiame punkte leidimo įvažiuoti į Rusijos teritoriją nuolat laukia 10 – 12 vilkikų, kurie jau patikrinti Lietuvos tarnybų.
Per valandą čia Rusijos pareigūnai leidžia į savo šalį įvažiuoti vidutiniškai 5 – 7 automobiliams. Per pastarąją parą į Rusiją iš viso per Kybartų – Černyševskojė punktą išvyko 146 krovininiai automobiliai, į Lietuvą įvažiavo 150.
Beje, Lietuvos pusėje įrengta punkto infrastruktūra sudaro galimybes patikrinti ir per parą į abi puses praleisti iš viso 700 krovininių automobilių. Tam pajėgų pakanka ir čia dirbančioms Lietuvos tarnyboms.
Rusijos pusėje taip pat yra baigiamas įrengti naujas kontrolės punktas, turėsiantis panašų pralaidumą, tačiau iki jo dar nėra nutiestas kelias.
VSAT pareigūnų duomenimis, šiuo metu apie 90 procentų laukiančių ir į Kaliningrado sritį vykstančių automobilių vairuotojų yra Rusijos piliečiai, likusieji – lietuviai, lenkai, kitų šalių vežėjai.
Šio ryto duomenimis, Panemunės – Sovetsko pasienio kontrolės punkte leidimo įvažiuoti į Rusiją taip pat nuolat laukia keli Lietuvos pusėje patikrinti vilkikai, o specialiai jiems įrengtame terminale šį rytą stovėjo šiek tiek daugiau nei 100 krovininių transporto priemonių, važiuojančių į Rusiją.
VSAT duomenimis, 60 procentų laukiančiųjų išvažiuoti per Panemunės punktą į Rusiją yra šios šalies vežėjai, likusieji – lietuviai, lenkai, latviai, estai.
Panemunės kontrolės punkte dirbančių Lietuvos pasieniečių duomenimis, Rusijos pareigūnai per valandą įsileidžia po 3 – 5 vilkikus.
VSAT prognozuoja, kad panašus krovininio transporto srautas išliks iki metų pabaigos ir tik ateinančiųjų metų pabaigoje jis, kaip įprasta, nuslūgs.
Per dar vieną pasienyje su Rusija veikiantį punktą – Ramoniškių – Pograničnyj – gali vykti tik tušti Lietuvos ir Rusijos vairuotojų krovininiai automobiliai. Čia krovininių automobilių eilių nesusidaro.
Jų taip pat nebūna Nidos – Morskojė punkte, kuris yra specifinis dėl geografinės padėties, mat veikia Kuršių nerijos teritorijoje, į kurią patenkama tik keltu.