Klaipėdos miesto ligoninė, į 2005 metų finansinę atskaitomybę įtraukusi per 10 mln. litų, kurių jai esą nesumokėjo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa už šios gydymo įstaigos ligoniams suteiktas virškvotines paslaugas, pasielgė ne pagal įstatymus.
Tokią informaciją Klaipėdos savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto nariams pateikė šiuo metu VšĮ Klaipėdos ligoninės finansinės atskaitomybės teisingumą tirianti Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja Angelė Kusienė. Nors patikrinimas dar tebevyksta, sakė kontrolierė, tačiau jau šiandien esą galima drąsiai teigti, kad ir jį užbaigus minėtoji ligoninei nepalanki išvada išliks nepakitusi.
Savivaldybės kontrolierių komiteto nariams pateiktame rašte teigiama, jog iš dokumentų esą galima nustatyti, kad Klaipėdos ligoninė 2000-2005 metais teikė viršplanines, t.y. sutartyse su Klaipėdos teritorine ligonių kasa (TLK) nenumatytas, paslaugas. Ligoninės finansininkų apskaičiavimais, tokiu būdu TLK Klaipėdos ligoninei ligoninei už 2000, 2001 ir 2002 metais suteiktas virškvotines paslaugas liko skolinga per 10 mln. litų. Būtent tokia suma buvo įrašyta ir miesto Tarybai tvirtinti pateiktame 2005 metų ligoninės balanse, tačiau ne kaip nuostolis, o „ateinančio laikotarpio gautinos pajamos”.
Tuo tarpu Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos specialistai teigia, kad savavališkai į balansą įtraukdama papildomą eilutę ir įrašytą į ją daugiau nei 10 mln. litų sumą įvardydama kaip ateinančio laikotarpio gautinas pajamas, ligoninė nusižengė galiojantiems teisės aktams bei finansinės atskaitomybės sudarymo taisyklėms.
Pasak A. Kusienės, dar 2001 metais Finansų ministerijos buvę išaiškinta, kad ligoninės išlaidos, susidariusios suteikiant sutartyse su ligonių kasomis sudarytose sutartyse nenumatytas paslaugas, turi būti traktuojamos kaip ligoninės patirti nuostoliai. Taip pat ligoninės neturi jokio teisinio pagrindo šių sumų laikyti teritorinių ligonių kasų įsiskolinimais.
Iš viso to darytina išvada, kad Klaipėdos ligoninės į balansą savavališkai įrašytas papildomas, jokiose taisyklėse nenumatytas rodiklis visiškai iškreipia finansinės atskaitomybės vaizdą, t.y. ligoninė deklaruoja dirbanti pelningai, o iš tiesų skendi skolose.
Anot A. Kusienės, išsamiam patikrinimo aktui surašyti dar reikia tiek Klaipėdos ligoninės, tiek TLK papildomų duomenų bei paaiškinamųjų raštų. Pasak kontrolierės, lyginant jau dabar turimus dokumentus į akis krito ne vienas neatitikimas, o gavus visą informaciją jų galį atsirasti ir daugiau.
Savivaldybei pavaldžios VšĮ Klaipėdos ligoninės patikrinimas atliekamas reaguojant į miesto Tarybos nario, Klaipėdos apskrities gydytojo tarnybos vadovo Valdemaro Anužio paklausimą.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad V. Anužio iniciatyva Klaipėdos ligoninės galimai neskaidria finansine atskaitomybe domėjosi ir Savivaldybės turto komitetas. Spalį vykusiame šio komiteto posėdyje rekomenduota atlikti Klaipėdos ligoninės finansinį auditą.
Tą patį vakar teigė ir V. Anužis. Jo įsitikinimu, milijoninę apyvartą turinčiose įstaigose, prie kurių priskirtina ir Klaipėdos ligoninė, finansinis auditas turėtų būti atliekamas kiekvienais metais.