Iki mokesčių reformos finalo – vienas žingsnis

Mokesčių reformos įstatymai apsvarstyti ypatingos skubos tvarka, nepaisant opozicijos kritikos ir atmetant visus jos pasiūlymus

Tikėtasi, kad naujųjų mokesčių įstatymų paketas bus ne tik apsvarstytas, bet ir priimtas dar vakar, tačiau galutinis balsavimas dėl priėmimo buvo atidėtas iki artimiausio Seimo plenarinio posėdžio, kuris įvyks tik birželio 7 dieną. Seimas balsų dauguma tik pritarė po svarstymo gyventojų pajamų mokesčio mažinimui ir laikinojo socialinio mokesčio įvedimui.

Teko atidėti iki popietės

Jeigu keturių įstatymų paketui bus galutinai pritarta per beveik po dviejų savaičių vyksiantį galutinį balsavimą, gyventojų pajamų mokestis nuo 2006 metų vidurio bus sumažintas nuo 33 proc. iki 27 proc., o nuo 2008 metų – iki 24 proc. Įplaukų iš šio mokesčio sumažėjimui kompensuoti 2006-2007 metais norima įmonių pelną apmokestinti socialiniu mokesčiu, kurio dydis pirmaisiais galiojimo metais sudarys 4 proc., o antraisiais – 3 proc.

Be to, komercijos tikslais naudojamas gyventojų nekilnojamasis turtas būtų apmokestinamas 1 proc. metiniu mokesčiu nuo vertės.

Diskusijas dėl mokesčių reformos įstatymų projektų buvo planuota pradėti rytiniame Seimo posėdyje, tačiau opozicija pasiekė, kad parlamento darbotvarkė būtų pakoreguota. Mokesčių reformos įstatymo paketo svarstymas buvo atidėtas iki vakarinio posėdžio, o per tą laiką Seimo Etikos ir procedūrų komisijai buvo pavesta ištirti galimus parlamentarų interesų konfliktus, galinčius kilti dėl naujojo socialinio mokesčio.

Posėdžiavo etikos sargai

Tuo pačiu vakar rytinio posėdžio pradžioje Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas paprašė komisijos patikrinti, kurie parlamentarai turėtų nusišalinti nuo socialinio mokesčio svarstymo dėl privačių interesų, kadangi turi pelningai dirbančių įmonių akcijų ir siekia, kad papildomai pelnas nebūtų apmokestinamas.

Tam, kad įvykdytų antrąją užduotį, Etikos ir procedūrų komisija turėjo patikrinti parlamentarų deklaracijas ieškant, ar tarp parlamentarų ar jų šeimos narių yra bendrovių savininkų, kuriems išmokamų dividendų dydį lemia įmonių pelnas.

„Jeigu parlamentaras gauna pajamas, susijusias su įmonių pelnu, yra kažkoks interesas. Parlamentarai patys turėtų nedalyvauti svarstant įstatymą, susilaikyti balsuojant, o mūsų pareiga – tik informuoti Seimo Pirmininką apie galimus interesus”, – sakė komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius, tačiau jis pripažino, kad nėra aiškių kriterijų, kokią įmonės akcijų dalį valdantis parlamentaras gali būti pripažintas turintis interesą dėl pelno apmokestinimo.

Valdančioji koalicija tylėjo

Į opozicijos klausimą komisija atsakė, jog darbotvarkės pakeitimai buvo padaryti pažeidžiant tvarką – tiek anksčiau pristatytas Laikinojo verslo įstatymo projektas, tiek Socialinio mokesčio įstatymo projektas turėjo būti svarstomi Seime kaip du alternatyvūs, o ne vienas kitą pakeitę projektai.

Dėl šios priežasties Seimas dar daugiau nei valandai atidėjo mokesčių reformos įstatymų projektų svarstymą, tačiau galų gale nusprendė tęsti darbą, nepaisant komisijos pastabų.

Opozicijai nepavyko sustabdyti šio proceso ir pareiškus protestą, kad projekto svarstymą ypatingos skubos tvarka paskelbė ne Seimo Pirmininkas, o jį tuomet pavadavęs jo pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas.

Diskusijose dėl naujojo socialinio mokesčio dalyvavo beveik vien opozicijos atstovai, kurie kritikavo valdančiosios daugumos sprendimus ir tvirtino nebalsuosią už naujo mokesčio įvedimą. Du valdančiosios daugumos atstovai pakilo į tribūną tik po to, kai opozicija juos sukritikavo už tylą.

Liberalcentristas Gintaras Steponavičius pareiškė, kad, užuot stiprinusi kovą su kontrabanda, mažinusi valdymo išlaidas, valdančioji dauguma nuėjo lengviausiu keliu – biudžeto skylėms, kurios atsiras atsisakius kelių mokesčio ir sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą, užkamšyti sugalvojo naują mokestį.

Jis pasiūlė biudžetą balansuoti pajamomis, gautomis pardavus Rytų skirstomuosius tinklus. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius valdančiosios daugumos siekį įvesti socialinį mokestį pavadino politinio okultizmo apraiška. Jis taip pat pastebėjo, kad dabar valdančioji dauguma siūlo naują mokestį rinkti nuo įmonių pelno, o ne nuo apyvartos, nors būtent taip anksčiau siūlė dabar jau atsistatydinęs finansų ministras Algirdas Butkevičius. Dirbdamas ministru, socialdemokratas A.Butkevičius atkakliai pasipriešino koalicijos planams rinkti laikinąjį mokestį nuo apyvartos ir buvo priverstas palikti postą.

„Nebėra ministro, nebereikia ir mokesčio nuo apyvartos. Tai yra politinio okultizmo pavyzdys”, – sakė A.Kubilius.

Nematė opozicijos projekto

Liberalcentristas Raimundas Palaitis teigė abejojąs, ar pavyks visas pajamas iš socialinio mokesčio investuoti į socialinę sferą. „Pažiūrėsime, ar 2006 metais socialinėms programoms finansuoti bus skiriama 400 mln. litų daugiau. Esu įsitikinęs, kad to nebus”, – sakė R.Palaitis.

Jis taip pat tvirtino manąs, kad biudžeto praradimus dėl mažinamo gyventojų pajamų mokesčio galima kompensuoti ne naujais mokesčiais, o stiprinant kovą su šešėline ekonomika ir kontrabanda bei racionaliau valdant valstybę. R.Palaičio teigimu, įvedus socialinį mokestį, sumažės Lietuvos investicinis patrauklumas, sulėtės ūkio plėtra, todėl liberalcentristai ketina už minimą mokestį nebalsuoti.

Liberaldemokratų frakcijai priklausantis Egidijus Klumbys norėjo sužinoti, iš kokių šaltinių valstybė gaus pajamų 2008 metais, kai socialinis mokestis nebegalios: „Gal tada įsivesime pagalvės mokestį?”

Vienas iš valdančiosios Darbo partijos lyderių Viktoras Muntianas priekaištavo opozicijai, kad, užuot kritikavusi mokesčių reformą, ji galėjo pateikti bent vieną racionalų pasiūlymą. Kai balsai iš salės jam priminė, kad yra užregistruotas Seimo nario Juliaus Veselkos projektas apmokestinti ne pelną, o dividendus, V.Muntianas atšovė, kad „mes tokio projekto nematėme”.

Verslininkai vertina skeptiškai

Verslininkai skeptiškai vertina valdančiosios daugumos vykdomą mokesčių reformą ir tvirtina, kad ji jei ir neatbaidys užsienio investuotojų, tai tikrai Lietuvos nepadarys patrauklesnės investicijoms.

„Aš manau, kad didžiausią įtaką verslui darys ne pats socialinis mokestis, bet jo atsiradimo aplinkybės. Visos diskusijos, ta su šio mokesčio atsiradimu ir svarstymu susijusi nesusipratimų virtinė ir daro didžiausią neigiamą įtaką. Mokesčio pervadinimas iš kelių į solidarumo, verslo ar socialinį mokestį ir perkėlimas iš vieno skyrelio į kitą mokesčių naštos prasme nėra didelis skirtumas”, – „Kauno dienai” sakė bendrovės „Omnitel” viceprezidentas Dainius Pupkevičius.

Jo nuomone, politinės peripetijos dėl mokesčio įvedimo, trukusios daugiau nei porą mėnesių, sukelia investitorių nepasitikėjimą valdžia.

„Apie užsienio investicijas kalbame kaip apie didžiulį gėrį. Ypač pirmaisiais nepriklausomybės metais sakėme, kad užsienio investicijos yra Lietuvos išgelbėjimas. Tvirtinome, kad kuo daugiau bus tokių investicijų, tuo greičiau mes augsime. Bet šiandien mūsų šalyje nėra palankaus klimato užsienio investicijoms. Tokia nesusipratimų virtinė, lydėjusi naujo mokesčio sukūrimą, tikrai nepadeda formuoti to klimato”, – pareiškė D.Pupkevičius.

Anot jo, pastarosiomis savaitėmis atsinaujinusios kalbos apie nekilnojamojo turto apmokestinimą irgi turės įtakos statybų industrijai bei finansiniam sektoriui, kuris finansuoja statybas.

Pelnas nebus slepiamas

„Iš tiesų tai nevyksta jokia mokesčių reforma. Jeigu gyventojų pajamų mokestis šiek tiek pamažinamas, o pelno mokestis padidėja, tai iš esmės niekas nesikeičia. Nematome nei didelio skirtumo, nei reformos”, – „Kauno dienai” tvirtino UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” partneris Raimondas Paškevičius.

Tiesa, R.Paškevičius pripažino, kad nuo pelno renkamas naujasis mokestis yra geriau nei ankstesni siūlymai rinkti mokestį nuo įmonių apyvartos, „nes ne visi gauna pelną, galų gale dalį pelno galima paversti investicijomis, todėl įmonės pasijus šiek tiek laisvesnės nei tuo atveju, jeigu būtų įvestas mokestis nuo apyvartos”.

Jis taip pat suabejojo kai kurių politikų nuogąstavimais, kad, nusprendus rinkti mokestį nuo pelno, verslininkai bandys slėpti dalį pelno: „Nemanau, kad tokie nuogąstavimai yra pagrįsti. Įmonės, kurios nori būti patrauklios investitoriams ir partneriams, jau seniai įprato demonstruoti savo pelną. O tos, kurios iki šiol stengėsi kuo mažiau mokesčių mokėti, taip pat elgsis ir ateityje”.

R.Paškevičius taip pat pareiškė, kad naujo mokesčio įvedimas turės neigiamos įtakos investicijų lygiui: „Visos šalys stengiasi pritraukti užsienio investicijas. Mes, atrodo, nesistengiame taip daryti: arba liekame tame pačiame lygyje, arba net regresuojame”.

Pinigai iškeliaus į Estiją

Tarptautinės žiniasklaidos grupės „The Economist” analizės skyrius teigia, kad, Lietuvai nusprendus laikinai padidinti pelno mokestį, užsienio investuotojai gali nuspręsti perkelti verslą į kitas kaimynines valstybes. Grupės leidžiamame tarptautinio verslo žurnale „Business Eastern Europe” prognozuojama, kad dėl naujojo mokesčio 2006-2007 metais iš Lietuvos maždaug 363 mln. eurų (1,253 mlrd. litų) užsienio investuotojų Lietuvoje uždirbto pelno bus išvežta iš Lietuvos.

Pasak žurnalo ekspertų, neseniai Estijoje priimtos pelno mokesčio pataisos sudaro geresnes sąlygas verslui. Be to, pasak „Business Eastern Europe”, Lietuvoje investuotojai taip pat skundžiasi pernelyg griežtais darbo įstatymais, nepakankama kontrabandos prevencija ir kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimu iš šalies.

Estijoje šiuo metu taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas, o reinvestuojamas pelnas iš viso neapmokestinamas.

D.Pupkevičius abejoja „The Economist” ekspertų skaičiavimų pagrįstumu, tačiau tvirtina, kad tokios publikacijos užsienio spaudoje demonstruoja, o tuo pačiu ir formuoja investuotojų požiūrį į verslo situaciją Lietuvoje.

Arūnas Ivaškevičius