Atlikusi pirminės sveikatos priežiūros (PSP) reformos įgyvendinimo organizavimo auditą, Valstybės kontrolė konstatavo, jog Sveikatos apsaugos ministerija per mažai rūpinasi reformos efektyvumu. Valstybės kontrolė įspėja, jog yra rizikos, kad dėl netolygaus bendrosios praktikos gydytojams tenkančio darbo krūvio šalies gyventojai negauna visos ir kokybiškos ambulatorinės pagalbos iš savo šeimos gydytojų.
Netiriama, kaip reforma paveikė gyventojus
Turbūt daugumos poliklinikų vadovai pasakytų, jog daugiausiai ligoniai skundžiasi ne suteiktų medicinos paslaugų kokybe, diagnozės nustatymu, bet dėl to, kad gydytojai jiems skiria per mažai laiko, dėmesio. Tačiau ką gi daryti gydytojui, kai jis turi išklausyti ligonį, jį apžiūrėti, nustatyti diagnozę, skirti vaistus, išrašyti receptus, užpildyti ligonio kortelę, jei reikia, išrašyti siuntimus konsultacijoms pas specialistus, nedarbingumo lapelį, o už durų laukia nekantraujančių pacientų eilė?
Valstybės kontrolė nustatė, kad per vieną valandą medikas vidutiniškai priima 6 pacientus ir jiems skiria po 10 minučių, nepriklausomai nuo to, kokiais negalavimais žmogus skundžiasi. Auditoriai konstatavo, kad tokia paciento apžiūros trukmė esanti per trumpa norint nustatyti tikslią diagnozę ir suteikti kokybiškas paslaugas.
Valstybės kontrolė konstatavo, jog Sveikatos apsaugos ministerija neanalizuoja pirminės sveikatos priežiūros reformos efektyvumo ir netiria, kaip reforma paveikė gyventojus, kuriems galbūt ne visada suteikiamos kokybiškos paslaugos. Auditorių tvirtinimu, neegzistuoja bendrosios praktikos gydytojų kompetencijos vertinimo sistema, todėl neįmanoma užtikrinti, kad jų teikiamos paslaugos pacientams atitinka valstybinį standartą.
Normatyvai prieštarauja sveikai logikai
Pas vieną šeimos gydytoją daugiausiai gali prisirašyti 2 tūkstančiai pacientų. Medikai tvirtina, kad tokia leidžiama norma yra aiškiai per didelė. Tiek ligonių gydytojas praktiškai nepajėgus kokybiškai gydyti.
Kauno Centro poliklinikos dauguma šeimos gydytojų turi vidutiniškai po 1200 pacientų.
„Problema nedings, net jeigu šią normą ir sumažins. Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai turbūt atitrūkę nuo realybės, – mano Centro poliklinikos šeimos gydytoja Milda Andriuškevičienė. – Mes neturime po tiek daug ligonių ir vis vien tenka labai suktis. Jei prisiimtume gydyti po 2 tūkstančius ligonių – tiek, kiek leidžia normatyvai, – tikrai pražūtume. Net neįsivaizduoju, kas būtų. Visi ligoniai paprasčiausiai pas gydytoją laiku nepatektų”.
Kalbinti pas Mildą Andriuškevičienę besigydantys ligoniai savo daktarę gyrė ir džiaugėsi jos kvalifikacija. Bet gydytoja turi ne tiek daug ligonių – apie 1230 pacientų. Dauguma jų – vyresnio amžiaus ir ligoti.
„Daug jų serga ne viena, o keliomis ligomis, dažnai lankosi poliklinikoje, todėl susidaro eilės, nors prisirašiusių pas mane pacientų ir nėra labai daug, – sako M.Andriuškevičienė. – Galbūt naujuose mikrorajonuose dirbantis gydytojas gali turėti ir 1500 ligonių ir ten nebus eilių, jei nemažai jų – jauni, sveiki, pas gydytoją ateina retai – kartą per vienerius ar kelerius metus”.
Gali kilti konfliktas
Centro poliklinikoje nustatytas normatyvas: talonas pas šeimos gydytoją išrašomas kas 20 minučių.
„20 minučių vienam pacientui – tai nėra mažai. Jei mes galėtume visada taip dirbti – per 4 valandas priimti 12 ligonių, būtų visai neblogai. Tačiau ypač vasarą, kai atostogos, per tas pačias 4 valandas priimame daugiau kaip 20 ligonių. Ateina jie be talonų ir visi nori patekti pas gydytoją. Jei nepriimsi, kils konfliktas. O ir negali atsakyti, jeigu tikrai reikia mediko pagalbos. Kai tiek daug ligonių per darbo dieną, daugiausiai laiko vienam gali skirti 10 minučių, o kartais – tik 5”, – teigia Centro poliklinikos šeimos gydytoja Milda Andriuškevičienė.
Vienos didžiausių mieste Kauno Šilainių poliklinikos bendrosios praktikos gydytojai turi vidutiniškai po 1500-1600 pacientų, pediatrai – 700-800, apylinkės terapeutai – po 1400. Poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Danutė Giedrienė tvirtino, kad paprastai šeimos gydytojas pirminiam vieno ligonio priėmimui gali skirti 20 minučių, pakartotiniam – 15. Tačiau medikų atostogų metu šis laikas patrumpėja ir iki 10 minučių.
„Pas savo šeimos gydytoją lankausi dažnai, nes sergu trim lėtinėmis ligomis. Mano daktarė – gera specialistė, jos skiriamas gydymas man tikrai padeda, bet ji turi mažai laiko pasikalbėti su ligoniu, nes tik rašo ir rašo. Juk tiek daug dokumentų jai tenka užpildyti”, – pasakojo Šilainių poliklinikos pacientė pensininkė Regina.
Per mažai skirta lėšų
Praėjusiais metais Lietuvoje vienas bendrosios praktikos gydytojas turėjo vidutiniškai 1356 pacientus, terapeutas – 1454.
„Pagyvenusiems žmonėms gydytojas turi skirti daugiau laiko ir dėmesio, tačiau sudėtinga tai pasiekti, jei apylinkėje tokių ligonių daug. Todėl pacientai dažnai skundžiasi dėmesio, netgi kai kurių medikų kultūros stoka”, – teigė Valstybės kontrolės Veiklos audito 1-ojo departamento direktorius Rimantas Sanajevas.
Valstybės kontrolė nustatė, kad PSP reformos iki 2010 metų priežiūra turėjusi rūpintis speciali taryba pastaruosius ketverius metus sprendė tik iš investicinių lėšų perkamos medicinos įrangos paskirstymo klausimus. Valstybės investicijų programoje PSP reformai skirtos lėšos sudarė 36 proc. poreikio.
Kontrolieriai konstatavo, kad 2000-2004 metais PSP reformai įgyvendinti skirtas finansavimas buvo gerokai mažesnis negu planuotas lėšų poreikis, todėl tai turėjo neigiamos įtakos reformos sėkmei.
Beveik 24 mln. litų vertės įrangą bendrosios praktikos gydytojų kabinetams turėjo patiekti bendrovė „SK impex service center”, tačiau, valstybei neskyrus tinkamo finansavimo, šiemet šios įrangos bus sumontuota tik 60 proc.
PSP reformos įgyvendinimui 2000-2004 metams vietoj reikalingų 52,165 mln. litų buvo skirtas tik 30 proc. finansavimas – 15,3 mln. litų ir sudarė tik trečdalį reformai reikalingų lėšų.
Iš viso iki 2010 metų truksiančiai reformai reikia 64,18 mln. litų.
Valstybės kontrolė Sveikatos apsaugos ministerijai siūlo atlikti PSP reformos atskirų etapų įvertinimą bei sumažinti maksimalų bendrosios praktikos gydytojų aptarnaujamų gyventojų skaičių (dabar 2 tūkst. žmonių), nustatant, kad šie medikai aptarnautų visų amžiaus grupių gyventojus.
Planuojama mažinti krūvius
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Saulius Janonis teigė, jog Valstybės kontrolės išvados parengtos dirbant kartu su ministerija.
„Analizuota mūsų disponuojama medžiaga. Valstybės kontrolės įvardytos problemos – tos pačios, kurias ir mes žinom, analizuojam ir vertinam, – tvirtino S.Janonis. – Belieka pasidžiaugti, kad Valstybės kontrolė patvirtino, jog ir mūsų vertinimu, ir jų nuomone, aktualiausios problemos yra tos pačios. Jų sprendimui esame numatę atitinkamas priemones, jos yra įtrauktos į mūsų planus, Vyriausybės programą, belieka tik jas sėkmingai įgyvendinti”.
Ministerijos sekretorius S.Janonis teigė, jog numatoma peržiūrėti prisirašiusių pacientų normas, mažinti apylinkės dydį, labiau diferencijuoti apylinkės struktūrą, įkainius.
„Labiausiai kelia nerimą, jog per mažai laiko skiriama pacientams, – sakė S.Janonis. – Mes planuojame gydytojų krūvį sumažinti, kad vienam žmogui šeimos gydytojas galėtų skirti daugiau laiko nei 10 minučių. Gyventojai apklausose nurodo, kad didžiausias medikų darbo trūkumas ir problema – trūksta dėmesio ligoniui. O jo trūksta todėl, kad gydytojui trūksta laiko”.
Violeta Gustaitytė