Mieste kuopiamos šiukšlės

Kauno valdžia skyrė 300 tūkst. litų medžių lapams išvežti ir nelegaliems sąvartynams sutvarkyti

Kauno miesto savivaldybės taryba iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų ir Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervinio fondo skyrė 300 tūkst. litų, už kuriuos išvežami medžių lapai, stambių gabaritų atliekos, tvarkomi nelegalūs sąvartynai.

Per gruodį tikimasi iškuopti labiausiai užterštas vietas. Tačiau šiukšlių kalnai greitai vėl iškyla parkuose, draustiniuose, pašlaitėse, todėl neabejojama, kad lėšų reikės ir pavasarį.

Skverai skęsta lapuose

Pasak Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjo Rimanto Rutavičiaus, dėl šilto rudens lapai ilgai laikėsi ant medžių. „Paskui jie staiga masiškai nubyrėjo ir nuklojo gatves per kelias dienas, – sakė jis. – Paprastai lapai pamažu krenta visą rudenį ir darbininkai juos spėdavo išvežti be ypatingos skubos”.

UAB „Kauno švara” generalinio direktoriaus padėjėjas eksploatacijai Algis Milčius sakė, kad mieste darbuojasi šešios brigados. „Lapus tvarkome parkuose, gatvėse, skveruose, – teigė jis. – Per dieną į „Kauno švaros” kompostavimo aikštelę Petrašiūnuose atvežame apie 100 kubinių metrų lapų”. Vakar įmonės darbininkai vežė lapus iš Ramybės parko, kelių didžiųjų miesto gatvių.

„Pastebėjome, kad labai sumažėjo atvežamų lapų iš kitų organizacijų, butų ūkio tarnybų – šiemet per lapkritį iš jų sulaukėme tik apie 200 kubinių metrų, kai seniau būdavo atgabenama kelis kartus daugiau”, – kalbėjo A.Milčius.

Lapai pūdomi specialioje „Kauno švaros” aikštelėje. Iš jų susidariusį dirvožemį įmonė vėliau parduoda sodininkams.

Nemažai gyventojų sugrėbtus lapus paprasčiausiai meta į atliekų konteinerius, nors tai daryti draudžiama. Dėl to konteineriai labai greitai prisipildo ir „Kauno švaros” atstovai teigia nespėjantys laiku išvežti visų atliekų.

Taip pat kiemuose voliojasi seni baldai, statybinis laužas. Šioms atliekoms taip pat skirtos dvi specialios aikštelės. Už miesto valdžios skirtas lėšas įmonė įsipareigojo surinkti prie konteinerių sukrautas stambių gabaritų atliekas. „Tačiau reikia, kad ir gyventojai būtų sąmoningi, neterštų savo aplinkos”, – kalbėjo A.Milčius.

Kuopiami šiukšlynai

Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Čiricienė sakė, kad iš seniūnijų laukiama sąrašų apie nelegalius sąvartynus. Savivaldybės duomenimis, Kaune yra apie 60 nelegalių sąvartynų. Daugelis jų buvo sutvarkyti šį pavasarį, tačiau šiukšlių kalnai gana greitai vėl iškilo tose pačiose vietose.

„Daug kur pagausėjo išmestų padangų, – pastebi D.Čiricienė. – Prieš žiemą pakeitę senąsias, vairuotojai dažnai nesivargina jų vežti į specialią aikštelę Aleksote”. Pasak tarnautojos, ypač daug padangų voliojasi prie garažų. Taip pat nuolat įvairių automobilių dalių ir statybinio laužo suverčiama Jiesios kraštovaizdžio draustinio šlaituose, miško parkuose.

Petrašiūnų garažuose sutiktas nenorėjęs sakyti savo pavardės kaunietis „Kauno dienai” teigė, kad taip yra ne tik dėl gyventojų kultūros stokos. „Pavyzdžiui, mano pažįstamas tvarkė garažą ir norėjo atsikratyti šešiomis senomis padangomis. Paaiškėjo, kad specialioje aikštelėje iš jo gali priimti tik keturias, nes tokia nustatyta norma, – stebėjosi vyras. – Kaip tada gali nekilti pagunda sutemus tiesiog išmesti tas padangas kur nors šalikelėje?”.

Pažeidėjus pagauti sunku

Labiausiai nuo šiukšlintojų kenčia Aleksoto, Vilijampolės mikrorajonai. Pasak Aleksoto seniūnijos vyriausiojo specialisto Vytauto Narkevičiaus, individualių namų savininkai neretai su „Kauno švara” sudaro mažiau kainuojančias sutartis, pagal kurias iš jų rečiau išvežamos atliekos. Pertekliumi atsikratoma nelegaliuose sąvartynuose, pašlaitėse. Už aplinkos šiukšlinimą gresia įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų. „Tačiau pagauti aplinkos teršėjus prie šiukšlynų sunku, nes daugelis į nuošalesnes vietas atliekas veža automobiliais vakare arba naktį, – aiškino jis. – Džiugina tik tai, kad po patikrinimų Aleksote šiemet padaugėjo gyventojų sudarytų sutarčių su „Kauno švara”.

V.Narkevičius pastebi, kad pastaruoju metu labai pagausėjo išmetamų statybinių atliekų. „Įtariu, kad iš savo būstus remontuojančių gyventojų statybinį laužą siūlo išvežti įvairios įmonės, kurios taupydamos neveža jų į Lapių sąvartyną, o atsikrato pakeliui”, – mano vyriausiasis specialistas.

Pasak V.Narkevičiaus, gyventojams trūksta ir informacijos, kur jie galėtų atsikratyti stambių gabaritų atliekomis. „Netgi Aleksoto gyventojai nežino, kad netoli jų yra specialiai tam skirta aikštelė, – sakė jis. – Galbūt reikėtų rodyklių prie gatvės, lankstinukų. Be to, aikštelės darbo laikas nėra patogus – jos turėtų dirbti vakarais, kai žmonės grįžta iš darbų”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.