Panašu, kad sveikatos profilaktika pavirto baubu: medikai gąsdina to nedaryti, ano nedaryti, o serga ir miršta sveikai gyvenantys, gydytojų patarimų besilaikantys žmonės.
Pastaruoju metu daug kalbama apie osteoporozės grėsmę vyresnio amžiaus žmonėms. Kiek ji reali, iš kur ji kyla ir kaip jos išvengti, klausiame Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovo profesoriaus Gintauto Kazanavičiaus.
– Jei vyresnio amžiaus žmogui paslydus lūžo koja, medikai vienbalsiai šaukia: osteoporozė! Būtina klibikščiuoti pas gydytojus ir prašyti kaulų tankio tyrimų, už kuriuos, deja, teks mokėti iš savo kišenės. Kam tai naudinga?
– Gerai, jei lūžo tik koja. Plintant ir progresuojant osteoporozei apskaičiuota, kad iki 2020 metų Europos gyventojų stuburo slankstelių lūžių skaičius padidės 70 procentų. 50-54 metų amžiaus žmonėms antro lūžio per pusę metų rizika padidės 30-50 kartų. Prognozuojama, kad Australijoje 2021 metais vienas osteoporozinis lūžis bus fiksuojamas kas 3,5 minutės.
Šiuo metu Amerikoje dėl osteoporozės kasmet diagnozuojama pusantro milijono lūžių, nors ten osteoporozės profilaktikai ir gydymui skiriama labai daug dėmesio. Lietuvoje šiai problemai pakankamai dėmesio neskiria nei visuomenė, nei gydytojai.
– Pagal prognozuojamą statistiką atrodytų, kad planetos gyventojai virs klipatomis, o Australijoje neliks nė vieno nesulūžusiais kaulais. Kodėl taip gali atsitikti?
– Žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, o organizmo galios nėra amžinos. Dėl kaulų struktūros vientisumo pažeidimo jie tampa trapesni ir greičiau lūžta patyrus net ir mažą traumą. Osteoporozė vystosi be jokių simptomų, todėl daugumai sunku patikėti, kad liga gali būti pažengusi net labai toli. Neretai po osteoporozinio lūžio žmogus tampa neįgalus. Nesunku suvokti, kas gali atsitikti ligai progresuojant ir kaulams lūžtant vienam po kito.
– Išgąsdinote. Ką reikia daryti, kad taip neatsitiktų?
– Valensijoje vykusiame ekspertų forume osteoporozės klausimais, iš kurio ką tik grįžau, buvo akcentuota, kad ši liga ne tik laiku ir ne visiems diagnozuojama, bet ir diagnozavus ligoniai nesilaiko nustatyto gydymo. Vidutiniškai 50 proc. sergančiųjų nebevartoja paskirtų vaistų ar vartoja juos nereguliariai po dvejų metų, o pavyzdžiui, Prancūzijoje pusė ligonių, Vokietijoje – net 75 proc. nutraukia gydymą po metų, Italijoje 60 proc. ligonių – vos po šešių mėnesių. Dėl to liga progresuoja ir didėja osteoporozinių lūžių rizika.
– Taip yra todėl, kad žmonės jaučiasi sveiki, nes nejaučia skausmo?
– Tačiau jis sunkiai ištveriamas lūžus kaulams.
– Kodėl osteoporoze daug dažniau serga moterys?
– Serga ir vyrai, bet daug rečiau. Pagal statistiką vienam osteoporoze sergančiam vyrui tektų 65 moterys. Joms po menopauzės liga atsiranda dėl natūraliai organizme vykstančių hormonų pokyčių – sumažėjus moteriško hormono, estrogeno, kiekiui. Sulaukus 50 metų amžiaus, vienai iš trijų moterų yra rizika patirti ne mažiau kaip vieną osteoporozinį kaulo lūžį per likusį savo gyvenimą. Moteriai, vyresnei nei 50 metų amžiaus, rizika mirti nuo šlaunikaulio kaklelio lūžio yra tokia pat, kaip ir nuo krūties vėžio (2,8 proc.) ir daug didesnė nei nuo gimdos vėžio (0,7 proc.).
Kaulų mineralinis tankis pradeda mažėti nuo 27-30 metų amžiaus: 1 proc. per metus vyrams ir 2-4 proc. per metus moterims, o po menopauzės net – 5-10 proc. per metus. Tai lemia ne tik estrogenų mažėjimas, bet ir fizinio aktyvumo, vitamino D trūkumas. Todėl visoms moterims, kurioms jau įvyko menopauzė, patariama nelaukti ir atlikti reikiamus tyrimus dėl osteoporozės. Lietuvos moterys galvoja, kad jos nesusirgs šia liga, tačiau kiekviena, praėjus menopauzei, po trejų metų privalo išsitirti kaulų tankį, tirpimą. Tai žinant galima vartoti preparatus, stabdančius šiuos procesus.
– Tačiau ir už vaistus, ir tyrimus reikia mokėti iš savo kišenės?
– Už daug ką dabar reikia mokėti. Valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio ir lėšų osteoporozės diagnostikai. Atliekami žymenys parodo kaulo tankį, apykaitą – greit ar lėtai jis tirpsta. Nuo to priklauso lūžių rizika. Žymenys naudojami ir gydymo efektyvumui įvertinti. Ekspertų forume akcentuota, kad žymenų diagnostika turi būti plačiai taikoma klinikinėje praktikoje. Šiame renginyje taip pat pasakota apie naujus vaistus – ibandrono rūgštį osteoporozei gydyti, kurių tabletę užtenka išgerti kartą per mėnesį, vienos injekcijos užtenka trims mėnesiams. Ligoniai, vartojantys šiuos vaistus, geriau laikosi gydymosi režimo, rečiau nutraukia gydymąsi.
– Tokie vaistai tikrai brangiai kainuos?
– Minėti vaistai kainuoja tiek, kiek ir kiti šios grupės. Džiaugiamės, kad mūsų valstybė surado milijoną litų efektyviems forsteo vaistams nuo osteoporozės nupirkti. Tie vaistai tikrai daro stebuklus, juolab pirkti vaistus yra pigiau, nei gydyti komplikacijas ar išlaikyti nuo jų nedarbingą visam gyvenimui tapusį žmogų. Pagaliau ir patys žmonės turėtų apskaičiuoti, kiek išleidžia tariamiems malonumams – rūkalams, alkoholiniams gėrimams, ir pagalvoti, kad naudingiau šiuos pinigus investuoti į savo sveikatą.
– O kaip yra užsienio šalyse? Ar niekur tyrimai nebeatliekami nemokamai?
– Vienur kompensuojami tyrimai, kitur – vaistai. Įvairiose pasaulio šalyse sistema yra įvairi ir visiems ji bloga. Galiu pasakyti viena: Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema nėra pati blogiausia, medikų kvalifikacija tikrai aukšta. Dažnai vyksta profilaktinių tyrimų akcijos, tereikia jomis naudotis.