Po sunkios traumos atsigavęs Tadas Žemaitis šių metų pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate sugebėjo patekti tarp geriausiųjų, o komandinėje įskaitoje kartu su Edvinu Krungolcu ir Andrejumi Zadneprovskiu laimėjo aukso medalį
Praėjusią savaitę premjeras Gediminas Kirkilas pasveikino penkiakovininkus, iškovojusius planetos pirmenybių medalius asmeninėje ir komandinėje įskaitose. Pasaulio čempionu tapęs Edvinas Krungolcas gavo 40 tūkst. litų, o trečias likęs Andrejus Zadneprovskis – 15 tūkstančių. Žvaigždėms nugalėti komandinėje įskaitoje padėjęs 29 metų Tadas Žemaitis negavo piniginės premijos, jam premjeras įteikė vardinę dovaną. Asmeninėje įskaitoje pasaulio čempionate T.Žemaitis užėmė 21-ąją vietą.
Patenkintas rezultatu
Gvatemaloje vykusiose planetos pirmenybėse T.Žemaitis pateko į finalą. Šaudymo rungtyje sportininkas surinko 1108, bėgimo – 996, plaukimo – 1260, o jojimo ir fechtavimosi rungtyse atitinkamai 1144 ir 692 taškus. Savo rezultatais sportininkas liko patenkintas.
„Džiaugiuosi. Į Gvatemalą atvažiavau pirmą valandą nakties, o septintą valandą ryto jau startavau varžybose. Aklimatizacija šį kartą didesnių problemų nesukėlė, gal dėl to ir į finalą patekau. Niekas nesitikėjo, kad taip galėsiu pasirodyti, – tikino T.Žemaitis. – Estafetėje man tikrai buvo sunku, nes šioms varžyboms buvau nepasirengęs. Galvojau, kad dalyvausiu arba estafetėje, arba asmeninėse varžybose”.
Estafetės varžybose lietuviai liko aštunti.
Treneris Henrikas Eismontas savo auklėtiniu taip pat džiaugėsi. „Finale varžėsi 32 sportininkai. 21-oji vieta, manau, yra didelis laimėjimas, – tvirtino H.Eismontas. – Mes čempionatui rengėmės Baltarusijoje, o ne aukštikalnėse kaip E.Krungolcas su A.Zadneprovskiu. Jie varžyboms pasirengė kaip ir pridera, o mes – kaip iš laivo į balių. Ką darysi, ne visiems lemta”.
Vis dėlto T.Žemaitis mano, kad Gvatemaloje galėjo pasirodyti ir geriau. „Tas rezultatas tikrai nėra mano galimybių riba. Jei pažvelgtume į pusfinalio rezultatus, su tokiais galėjau finale ir į dešimtuką patekti. Reikėjo geriau pasirodyti šaudymo ir fechtavimosi rungtyse”, – samprotavo T.Žemaitis.
Gvatemaloje – šūviai
Varžybos Gvatemaloje paliko gerą įspūdį visiems lietuviams. „Įspūdžiai geri, varžybos buvo aukšto lygio. Čempionatas organizuotas tikrai be priekaištų. Į miestą išeiti beveik nebuvo galimybių, nes aplinkui net ir naktį buvo girdėti šūviai”, – prisiminė T.Žemaitis.
Sportininkams niekas nepasakojo, koks konfliktas vyksta šalyje, tik stengėsi juos apsaugoti. „Girdėjau, kad mus į varžybas veždavo aplinkiniais keliais, kad nevažiuotume per miesto lūšnynus. Iki varžybų vietos buvo galima nuvažiuoti per 12 min., tačiau mes važiuodavome pusę valandos, – sakė T.Žemaitis. – Gal ne tiek stengėsi, kad mes nepamatytume tų vietų, kiek vengė nereikalingų trukdžių, nes ten visur – spygliuotos vielos tvoros”.
Sutrukdė trauma
Pasiekti geresnių rezultatų penkiakovininkui sutrukdė ir trauma, kurią jis patyrė prieš dvejus metus. „Pusę metų visai negalėjau sportuoti, tik vėliau pradėjau po truputį treniruotis. Man buvo atlikta sudėtinga alkūnės sąnario operacija. Tai buvo lėtine trauma, ją galėčiau pavadinti liga, išsivysčiusia nuo sporto, – pasakojo T.Žemaitis. – Dar du mėnesius vaikščiojau sugipsuota ranka. Tikrai buvo sunku”.
H.Eismontas mano, kad jo auklėtinis gerų rezultatų pasiekia tik dėl didžiulių pastangų. „2004 metais dalyvavo varžybose, ir po to – viskas. Tadas buvo patyręs ir daugiau traumų – Vengrijoje buvo lūžęs raktikaulis, – pasakojo treneris. – Rankos trauma buvo itin sunki, ranka ir dabar iki galo neišsitiesia. Tik dėl stiprios valios ir charakterio Tadas išlieka šiame sporte”.
Be maisto papildų
Sportininkas atsargiai pasvajoja ir apie Pekino olimpiadą, vyksiančią po dvejų metų. T.Žemaičio treneris žada, kad jo auklėtinis pakovos su E.Krungolcu ir A.Zadneprovskiu dėl olimpinio kelialapio. „Matote, į Pekiną patenka tik du žmonės. Tadas truputį silpnesnis už lyderius, tačiau mes tikrai kovosime. Sportas yra sportas, tad pabandyti verta, – tvirtino H.Eismontas. – Gal kas traumą patirs, gal su žirgu per jojimo varžybas nepasiseks. Tačiau Edvinas su Andrejumi tikrai yra stipresni, jie turi daugiau patirties”.
Lietuvos kariuomenėje profesionaliu kariškiu tarnaujantis T.Žemaitis pragyvenimui iš sporto neužsidirba. „Viskas atsiremia į rezultatus: kokie jie yra, tokie yra. Ką aš galiu daugiau padaryti? Buvau Europos čempionate devintas, tačiau išmetė iš sąrašų olimpinę stipendiją gauti. O kai visai nedalyvavau varžybose po operacijos, vėl įtraukė į sąrašą. Net pats nesuprantu tokios taktikos, pagal ką jie ten skirsto”, – stebėjosi penkiakovininkas.
Dėl lėšų trūkumo T.Žemaitis nevartoja ir sportininkams skirtų maisto papildų. Jis ketvirtus metus maitinasi kaip paprastas žmogus.
„Treniruojuosi kaip visi – po du kartus per dieną. Jei nevalgau kaip kiti sportininkai, tai dar nereiškia, kad nesitreniruoju. Jei nesitreniruočiau, nepasiekčiau rezultatų, – pabrėžė T.Žemaitis. – 4 metus nevartoju vitaminų, tačiau rezultatai nė kiek nesuprastėjo. Gal man jų tiesiog gerai nepritaikydavo? Kam be reikalo išmesti kas mėnesį po 500 litų?”
Jau 11 metų penkiakovės treniruotes lankantis T.Žemaitis ne iš karto atėjo į šį sportą. „Dauguma penkiakovininkų į šią sporto šaką ateina iš plaukimo. Į penkiakovę atėjau būdamas 18, o į plaukimą – 12 metų. Prieš tai lankiau kokių tik pakliūdavo sporto šakų treniruotes – tikriausiai išmėginau visas populiariausias šakas, išskyrus tinklinį”, – bandė prisiminti sportininkas.
H.Eismontas savo auklėtinį prisiviliojo vasarą. „Aš mačiau, kad kaip plaukikas jis neturi didesnių perspektyvų, gal Lietuvoje ir būtų geriau plaukęs, bet tik tiek, – teigė treneris. – Be to, buvo vasara, tada plaukikai nesitreniruoja. Nubėgo jis kilometrą, pažiūrėjau laiką ir paėmiau iškart”.
Svarbiausia – šeima
Kol kas T.Žemaitis ilsisi po pasibaigusio sezono, tačiau džiaugiasi, kad jam kariuomenėje sudarytos puikios sąlygos treniruotis ir dirbti. Tačiau tarnybos draugai ne itin domisi jo rezultatais. „Kariškio darbą su sportu pavyksta suderinti kuo puikiausiai, nes man leista nuolat treniruotis. Tad jokių sunkumų nekyla, – tvirtino penkiakovininkas. – Marijampolėje turiu vieną tarnybos draugą, treniruojantį bušido kovotojus – jis labiau domisi mano rezultatais. O kiti kažką žino, ir tiek”.
Po sezono T.Žemaitis daugiau laiko galės skirti šeimai – žmonai ir ne per seniausiai gimusiam sūnui, kurie sportininkui tapo svarbiausi gyvenime.