Reginą Komovą ištiko šokas, kai kilo įtarimų, jog jos šeimos kapavietėje palaidota svetima moteris.
Vėliau paaiškėjo, kad svetimoji palaidota tik šalia kapo, – į tą patį leidžiama laidoti tik tos pačios šeimos narius.
Tačiau neslepiama, kad Klaipėdoje pritrūkus vietų mirusiesiems, neprižiūrimomis pripažintose kapavietėse gali būti laidojami ir svetimi. Nuo to neapsaugoti netgi sudegintų mirusiųjų palaikai, kurie bus laidojami naujajame kolumbariume.
Vaizdas šokiravo
Atėjusi aplankyti tėvelio kapo Lėbartų kapinėse, R.Komova apstulbo.
Nuo kapavietės buvo išrauta dalis bukmedžių ir rožių krūmų, o šalia supiltas nepažįstamosios kapas.
Šoko ištikta moteris netgi pamanė, kad svetima mirusioji palaidota jos tėvo kape.
„Iki šiol per ašaras kelio nematau. Kiekvieną pirmadienį važiuodavau aiškintis su kapines prižiūrinčia bendrove. Man žadėjo, kad viską sutvarkys, išaiškins. Tačiau jau praėjo keleri metai ir niekas nepasikeitė. Nebeturiu jėgų kovoti”, – susijaudinusi skundėsi R.Komova.
Palaidota teisėtai
Kapinių priežiūros tarnybos vedėja Ina Kichtenkienė suabejojo klaipėdietės pasakojimu.
„Netikiu, kad užlaidota buvo tyčia, nes ant viršaus niekas nelaidoja. Moteris neteisi. Jos tėvo kapas buvo apleistas, neprižiūrėtas, duobkasiai tvirtino, kad ten vešėjo žolės”, – teigė I.Kichtenkienė.
Ji tvirtino, kad kita mirusioji palaidota pagal schemą ir ne toje pačioje kapavietėje, o tik šalia jos.
Plačiau konflikto pakomentuoti I.Kichtenkienė negalėjo, nes prieš ketverius metus, kai įvyko nesusipratimas, Lėbartų kapines prižiūrėjo kita bendrovė „Ritualinės paslaugos”.
Tuometė šios bendrovės administratorė Adelė Petkienė prisiminė dar 2002 metais kilusį konfliktą.
„Mero pavedimu pradėtas patikrinimas. Paaiškėjo, kad Regina Komova buvo numačiusi išplėsti kapavietę. Tačiau nepasirūpino vietos aptverti ir pastatyti paminklo. Šalia esanti kapavietė priklauso Vanifatovų šeimai. Čia ir palaidota Nadežda Vanifatova”, – pasakojo A.Petkienė.
Anot pašnekovės, jei ir buvo rezervuotas dvivietis kapas, laidojimų registravimo žurnale tai nebuvo pažymėta.
Nepaisant to, R.Komova tikino kovosianti iki galo. „Teisybė mano pusėje”, – sakė moteris.
Konfliktą dėl vietos kapinėse ėmėsi tirti uostamiesčio teisėsaugos pareigūnai, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Užlaidotų tik gimines
Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio reguliavimo skyriaus vedėja Rita Kuštan dienraščiui „Klaipėda” sakė, kad tolimesnio laidojimo kapavietėse, pripažintose neprižiūrimomis, taisykles nustato savivaldybė arba religinė bendruomenė ar bendrija, kuriai kapas priklauso.
Jeigu kapinių prižiūrėtojai leidžia, neprižiūrimame kape laidoti kitą mirusįjį galima tik ne anksčiau nei po 25 metų. Tačiau bet kokiu atveju anksčiau palaidotojo įamžinimas privalo išlikti.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus sakė, kad pagal Kapinių priežiūros taisykles po 25 metų ant to paties kapo paprastai leidžiama laidoti tik kitą šeimos narį. Tokių šeimos kapaviečių abiejose Klaipėdos kapinėse yra labai daug.
Tačiau A.Šimkus neslėpė, kad jeigu dar po kelių dešimčių metų Klaipėdos kapinėse ims trūkti laidojimo vietų, ant neprižiūrimomis pripažintų kapaviečių galbūt bus laidojami ir svetimi.
Kapinės plečiasi
Kol kas vietų mirusiesiems Klaipėdos kapinėse pristigti neturėtų.
Šiuo metu vyksta Lėbartų kapinių plėtra, kainuosianti 11 mln. 900 tūkst. litų. Dabar kapinės yra 45 hektarų, o išplėtus padidės iki 60.
Tuomet vietos mirusiesiems turėtų nepritrūkti dar 20 metų.
Vietų mirusiesiems padaugės ir dėl Lėbartų kapinėse pastatyto kolumbariumo, kuriame bus vietos 168 urnoms. Šis statinys su aplink stovėsiančiais suoleliais ir sumontuotu apšvietimu kainuos 323 tūkst. 169 litus ir yra kapinių plėtros dalis.
Kolumbariumas Lėbartų kapinėse jau pastatytas. Dvi jo sienelės yra vienaaukštės – 1 m aukščio, 13 m ilgio, 1 m pločio, o keturios – dviaukštės – 3,4 m ilgio, 1,40 m aukščio ir 1,72 m pločio.
Nišos urnoms bus uždengiamos specialiomis granitinėmis plokštėmis.
Šias plokštes mirusiųjų artimieji gaus nemokamai. Mokėti teks tik už plokštės pritvirtinimą ir palaidotojo vardo, pavardės, gimimo bei mirimo datų iškalimą.
Laikys 25 metus
Nors kolumbariumas jau visiškai pastatytas, jis dar neatiduotas eksploatuoti.
A.Šimkus žadėjo, kad urnas kolumbariume bus leista laidoti tik kada Klaipėdos taryba patvirtins naujas Kapinių priežiūros taisykles, kurios bus papildytos trimis naujais punktais dėl urnų laidojimo.
Tačiau nei šiose taisyklėse, nei kituose aktuose nenurodyta, kiek laiko turi būti saugomos urnos.
A.Šimkus mano, kad kolumbariumas turėtų būti eksploatuojamas kaip paprastos kapavietės ir mažiausiai 25 metus urnos su mirusiųjų pelenais nejudinamos.
Ar tai reiškia, kad po 25 metų, jeigu urnų niekas nelankys, jos bus išmestos iš kolumbariumo ir į jų vietą dedamos kitos?
Nei A.Šimkus, nei I.Kichtenkienė negalėjo patikinti, kad taip nebus, tačiau nė vienas negalėjo įsivaizduoti, kam kiltų ranka tai padaryti.
Urnos – tvoroje
Kada bus pradėtas eksploatuoti kolumbariumas, laukia daugybė žmonių ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš tokių tolimesnių miestų, kaip Alytus. Keturi žmonės net parašė raštiškus prašymus leisti kolumbariume palaidoti kremuotų artimųjų palaikus.
Jeigu Lėbartų kolumbariumas pasiteisins, ateityje urnų sienos, kuriose tilptų apie 500 urnų, turėtų būti pastatytos ir Joniškės kapinėse.
Šis statinys bus įmontuotas į kapinių tvorą, kurią suplanuota restauruoti.
Kol kolumbariumas neveikia, klaipėdiečiai urnas su mirusiųjų pelenais laiko namuose arba laidoja šeimos kapavietėse.
Joniškės kapinėse įrengtas ir vadinamasis požeminis kolumbariumas – dalis kapinių sklypo, per siauro kapams, skirta laidoti urnoms.
Kol kas čia palaidota vienintelė sudeginta mirusioji – avarijoje žuvusi mergina.
Žmonės nekantraudami laukia ir kada Lietuvoje atsiras krematoriumas. Juolab kad kremavimo paslaugas jau teikia visos kaimyninės šalys.
Krematoriumą, kurio atsiradimui, 2002 metų apklausos duomenimis, pritartų 63 proc. klaipėdiečių, buvo planuota statyti ir Klaipėdoje, bet kol Seimas nepriims Kremavimo įstatymo, jo nebus.