Kasdienybė, kvepianti natūraliomis mėtomis

Chemikai Dalia ir Vladas Brazauskai vis dar jaučiasi einą prieš srovę, beveik nenaudodami buityje įprastų cheminių preparatų

Gamtos mokslų daktarė profesorė D.Brazauskienė beveik dvidešimt metų ieško ir randa būdų, kaip saugoti šeimą, visuomenę ir aplinką nuo taršos. Tai patvirtina Dalios ir Vlado Brazauskų šeimos gyvenimo būdas. Be to, ši šeima turi didesnį nei 100 metų darbo stažą! Profesorė gali pasigirti ir kitu rekordu: į 108-uosius gyvenimo metus įžengusi ir Vilniuje gyvenanti jos mama dar pati paskambina dukrai, pasidomi, kaip laikosi du jos sūnūs, kaip auga penki jų vaikai.

Tiki medžiaginio maišelio atgimimu

Dalia ir Vladas Brazauskai džiaugiasi, kad Utenos gatvėje, šalia kurios gyvena, jau atsirado šiukšlių dėžės prie visuomeninio transporto stotelių. „Dabar yra ne tik kur autobuso ar troleibuso talonėlį išmesti. Mieste įrengus keletą specialių aikštelių su konteineriais, į juos galima išvežti įvairias buitines atliekas. Gaila, kad visuomenė dar menkai saugo nuo taršos aplinką, kurioje gyvena ir dirba, per retai rūšiuodama atliekas ir mesdama jas į tam skirtas talpyklas”, – įsitikinęs docentas V.Brazauskas.

Docentą sutikome pakeliui iš parduotuvės į namus. Rankoje jis nešė medžiaginį maišelį su pirkiniais. Ant maišelio puikavosi užrašas „Mažiau atliekų”. Deja, tik vienetai iš mūsų dabar naudojame tokius maišelius, kurie buvo taip įprasti sovietmečiu. V.Brazausko nuomone, namuose ar, pavyzdžiui, piknikuose neturėtų būti ne tik vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių, bet ir indų, įrankių ir panašių dalykų, teršiančių gamtą. Pašnekovas tvirtino, kad jam jau neramu dėl artėjančių Kalėdų, nes vėl bus iškirsta tūkstančiai eglaičių, tarsi nepakaktų namuose vienos žalios šakelės ar dirbtinės eglutės.

Dėmesinga ekologiniam šeimų švietimui

D.Brazauskienės ir jos bendraminčių iniciatyva 1988 metų vasarą buvo pirmą kartą panaudotas jų parengtas testinis metodas nitratų koncentracijai šulinių vandenyje nustatyti, 1990 metais įsteigta ekologinės žemdirbystės bendrija „Gaja”. Ketverius metus profesorė vadovavo Trečiojo amžiaus universiteto Aplinkosaugos ir namų ūkio fakulteto veiklai, o dabar pasinėrusi į Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) veiklą, vadovaudama ekologiniam moterų ir šeimų švietimui.

Profesorės šeima, saugodama save ir aplinką nuo taršos, beveik atsisakiusi mums įprastų buityje cheminių preparatų, neperka greitai paruošiamų pusgaminių. Rytais dažniausiai verda įvairias košes. Jas paskanina pakepintomis tarkuotomis morkomis ir svogūnais. Vietoje druskos į karštus patiekalus deda daržovių ir druskos mišinį, kurį pati pasiruošia kiekvieną rudenį.

Gal ir teisus profesorės mėgstamas rašytojas Kurtas Vonegutas, kurio nuomone, žmogaus elgesiui įtakos turi skirtingi chemikalai, kurie dėl įvairių priežasčių skirtingais kiekiais patenka į žmogaus organizmą?

Soda prieš ploviklius

„Ar bent viena šeimininkė iškart, kaip rodoma televizijos reklamoje, vienu kempinės brūkštelėjimu nuvalė prikepusius prie keptuvės riebalus? Žinoma, kad ne, nes tokio valiklio instrukcijoje parašyta, kad, panaudojus priemonę, reikia palaukti. Beje, palaukus vis vien reikia šveisti, tad ar verta pirkti vis naujus ir naujus valiklius?” – retoriškai klausia profesorė.

Brazauskų namų virtuvėje nepamatysi indų ploviklio – prie kriauklės stovi indelis su geriamąja soda. Šeimininkė, užbėrusi ją ant kempinėlės, naudoja vietoje indų ploviklio ir tikina, kad tokiu būdu kuo puikiausiai išplaunami net ir riebalai. Vietoje nuovirų ar kalkių valiklio ji naudoja actą. Anot profesorės, kalkių nuosėdas iš arbatinio galima „išvaryti”, įmetus į virinamą vandenį rūgščių obuoliukų.

Indų plovikliai, anot D.Brazauskienės, sukelia ne tik rankų odos alergiją, silpnina nagus, bet ir sunkiai nuplaunami nuo indų. Kad ir kiek skalautume juos karštu vandeniu, vis vien dalelė gan kenksmingų cheminių medžiagų liks ant indų sienelių, o po to pateks į organizmą

Siūlo riboti vartojimo poreikius

Anot profesorės, žmonės, tapę aktyviais vartotojais, negalvoja apie ateitį, niokoja gamtą. Tai patvirtina, pavyzdžiui, neseniai vykusiose batalijose dėl miško parkų grąžinimo.

„Nedaug trūko, kad būtų priimtas amoralus gamtos atžvilgiu sprendimas, prisidengus šventa teise į nuosavybę. Skaudžiausia yra tai, kad ta teisė dažnai naudojama pasipelnymo tikslais, niokojant gamtą, ardant ekologinę jos pusiausvyrą. Kol vyraus vartotojiškas požiūris į gamtą, gero nelaukime. Kas dabar galėtų paneigti, kad nenormalią šio lapkričio šilumą išprovokavo maniakiškas vartojimo augimas, kurį skatina gamintojai, pateikdami vartotojams naujus gaminius, o atmosferai – anglies dvideginį, sukeliantį „šiltnamio efektą”, kalbėjo profesorė.

Atidžiai skaito anotacijas

Profesorė turi namuose skalbimo mašiną ir naudoja skalbimo miltelius, tačiau juos renkasi labai atsargiai, skaitydama anotacijas. Mat, būdama chemikė, gerai žino, kokios cheminės medžiagos ilgiau skyla gamtoje, pavojingesnės žmogui.

„Dabar dauguma skalbimo priemonių yra gan saugios gamtai, tačiau vis vien reikia pasidomėti, ką rašo gamintojas.

Juk net ir garsiausių firmų milteliai gaminami įvairiose šalyse, kur, siekiant didesnio pelno, labai geros kokybės cheminės medžiagos pakeičiamos leistinomis prastesnėmis, pigesnėmis ir kartu kenksmingesnėmis.

Deja, anotacijas skaito tik nedaugelis šeimininkių”, – apgailestavo profesorė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad skalbimo milteliuose esantys chloro junginiai, išsiskirdami į aplinką, dirgina kvėpavimo takus. Tokie milteliai pavojingi astma sergantiems vaikams, tad jų mamos turėtų pirkti miltelius, kuriuose vietoje chloro yra peroksidas, arba skalbti vaiko drabužėlius ūkišku muilu. Reiktų vengti skalbimo miltelių, kuriuose fosfatų koncentracija yra didesnė nei 5 proc., nes šios cheminės medžiagos, su nuotekomis patekusios į gamtinius vandenis, juose sužadina dumblių augimą ir pelkėjimą.

„Moterys turėtų gerai pagalvoti, ar tikrai namuose reikalingas skalbinių minkštiklis. Mat tai yra vienas toksiškiausių buityje naudojamų produktų. Be to, po skalbimo jo lieka drabužiuose, patalynėje ir todėl tai gali sukelti alergiją”, – įspėjo profesorė.

Orą gaivina džiovintų gėlių kvapai

Dalios Brazauskienės vonios kambario spintelėje nėra armijos valiklių, skalbiklių, minkštiklių, kvapių unitazo muiliukų ir kitų cheminių priemonių. Anot profesorės, ypač pavojingi kanalizacijos vamzdžių ar orkaičių kepimo skardų valikliai, kuriuose yra agresyvių medžiagų, galinčių nudeginti rankų odą.

Profesorė patarė, naudojant bet kurią buitinės chemijos priemonę, būtinai mūvėti gumines pirštines, o langus valyti ne cheminiu valikliu, o naudoti vandenį su trupučiu acto. Orą kambaryje ji siūlo aromatizuoti ne dirbtiniais gaivikliais, bet atviroje stiklinėje taroje laikomomis džiovintomis mėtomis, pelynais, levandomis, rožių žiedlapiais ir kitais stipriai kvepiančiais augalais.

Įspūdingas giminės medis

Gamtos mokslų daktarė, dalyvaudama įvairiuose gamtosauginiuose projektuose, kaskart sužino vis naujesnių faktų, tyrimų rezultatų ir ieško nišų, kur galėtų šią informaciją skleisti. Ši jos kryptingos veiklos pradžia sutapo su žaliųjų judėjimo pradžia Lietuvoje. Tad neatsitiktinai Lietuvai pasukus nepriklausomybės keliu profesorė viena pirmųjų išvažiavo į tarptautinį renginį ekologijos klausimais Estijoje. Kaip tik tada, 1991 rugpjūtį, prasidėjo pučas.

„Tą įsimintiną dieną pajutau, kad manimi domimasi tarptautiniu mastu. Prie manęs priėjusi estė pasidomėjo: „Kuri ta jūsų Brazauskienė?”. Smalsautoja greičiausiai matė renginių svečių sąraše mano pavardę ir susiejo jos savininkę su Algirdu Brazausku. Jai pasakiau, kad esu Brazauskienė, tačiau ne Algirdo žmona. Beje, Lietuvoje niekas manęs neklausia, ar esu Algirdo Brazausko žmona – esu per mažo ūgio ir per smulki tokio galingo sudėjimo vyriškiui”, – juokėsi profesorė, išties turinti itin garsių giminių.

Jos genealoginiame medyje lapoja laiko išbandymus ištvėrusios garsiųjų Matulaičių, Lozoraičių šakos. Artimą giminystę, pavyzdžiui, su Lozoraičiais liudija dabar ant profesorės stalo gulinti nauja Kazio Lozoraičio žmonos Džiovanos knyga „Pasivaikščiojimai po Romą su Džiovana”, kurios tituliniame puslapyje autorė savo ranka parašė dedikaciją Daliai ir Vladui Brazauskams.