Nors šilti ir drėgni orai išbrinkino ne vieno mums įprasto lauko augalo pumpurus, tačiau juos pražydinti kambaryje nėra taip paprasta
Nesulaukėme sniego nei vėlų rudenį, nei prasidėjus ir pirmam žiemos mėnesiui. Tad netapo šviesiau. Tikėkime, kad prasidėjęs adventas atneš mums ramybės ir šviesos, suteiks jėgų sustabdyti skubėjimą, apžvelgti besibaigiančių metų darbus, pasirengti naujiems. Beje, trokštančios ištekėti turėtų skubiai pamerkti vyšnios šakelę – jei ji pražys iki Kalėdų, jūsų svajonė išsipildys. Bent taip tvirtinama advento burtuose.
Šiluma sutrikdė augalus
Lapkričio pradžioje spustelėjusį šaltuką lauko augalai palaikė žiema, o vėliau smarkiai atšilusį orą – pavasariu. Tad ir rengiasi kai kurie augalai lapelius išskleisti. Tikėkimės, kad žiema ateis į Lietuvą greičiau, nei sužaliuos medžiai ir krūmai.
Anot dendrologės Valerijos Baronienės, jei artimiausiu laiku nespustels šaltukas, vargu ar pražydinsime šakeles Kalėdų stalui. „Augalų vystymąsi nulemia saulės šviesa, dienos ilgumas ir temperatūra. Tam, kad pavasarį augalai prabustų, prieš tai jie turi bent kiek „nusnūsti” trumpos dienos ir minusinės temperatūros sąlygomis. Nuskynę ir kambaryje pamerkę medžių ar krūmų šakeles, mes sutrumpiname jų miego laikotarpį. Svarbu, kad prieš tai lauke kelias dienas laikytųsi bent 5 laipsnių šaltukas”, – sakė dendrologė.
Greičiausiai sulapojantys augalai
Sunku pasakyti, ar prasiskleis tikro šalčio neparagavę augalų pumpurai, ar nubus šakelės mūsų būstuose didžiųjų švenčių išvakarėse, tačiau pamėginti vis vien verta. „Tad pasižvalgykime savo sode ar net pakelėse – kelios nukirptos šakelės augalams žalos nepadarys, o mūsų namams šiuo niūriu laiku suteiks spalvų, jaukumo”, – įsitikinusi V.Baronienė.
Anot dendrologės, greičiausiai sulapoja tie augalai, kurie ir gamtoje sprogsta anksti: ievos, lanksvūnės, sausmedžiai, serbentai, beržai. Labai gražiai atrodo geltonlapių japoninių lanksvų, pūslenių, jazminų, raudonlapių raugerškių, slyvų pumpurai.
Nupjautas šakeles dendrologė pataria pamerktas laikyti šiltame, 12-14 valandų per parą apšviestame kambaryje. Būtina kuo dažniau keisti vandenį.
Gali išsiskleisti ir žiedai
Tikrai bus džiugu, jei ant šventinio stalo pastatysime vazelę su žydinčiomis šakelėmis. Pražydinti tinka anksti pavasarį žydintys augalai. Visi žinome, kad anksčiau atsibunda lazdynų žirginiai, tačiau, anot dendrologės, juos sunku pavadinti tikrais žiedais. Maža to, byrančios žiedadulkės gali nejuokais sugadinti baltutėlę staltiesę ar sukelti alergiją. Tad verčiau nupjaukime ir pamerkime kelias forzitijos šakeles. Juolab kad šis dekoratyvinis krūmas gausiai žydi aukso geltonumo žiedais.
„Pravers ir serbentai, ypač – dekoratyvinis raudonžiedis serbentas, įvairiausios vyšnios, daūrinis rododendras, slyvos, aktinidijos, hamameliai, ameliankiai, valgomasis sausmedis. Patraukliai atrodo ir žydintys karklų, gluosnių ar itin gražūs blindės pūkuoti kačiukai.
Rečiau nei minėtus augalus pasiseka pražydinti alyvas, baltažiedes lanksvas, šeivamedžius, kaštonus, žirnmedžius, mahonijas. Šių augalų šakeles lengviau pražydinti nuskynus jas žiemos pabaigoje.
„Visiems augalams tinka ta pati taisyklė – kuo vėliau po „užmigimo” nuskinsime jų šakeles, tuo greičiau jos išsprogs. Pavyzdžiui, kovą pamerktos forzitijos pražysta po savaitės, o nupjautos gruodžio pradžioje, žiedus išskleis ne anksčiau kaip per šventas Kalėdas”, – aiškino dendrologė.
Belieka laukti pirmojo šaltuko arba rizikuoti merkti šakeles dabar.