Lietuvos gyvūnų globos draugijos Kauno skyriaus gyvūnų prieglauda atlaikė išbandymą ir, padedant savanoriams bei rėmėjams, gerina savo įvaizdį
Ne pirmą kartą šiemet atvažiuojantieji į senąją gyvūnų prieglaudą prie Seniavos plento pastebi joje nemaža gerų permainų, nors ši labai reikalinga miestui tarnyba metų pradžioje liko be Savivaldybės paramos. Dabar laikinus prieglaudos keturkojus gyventojus kasdieną džiugina čia savanoriškai talkinantys žmonės ir gausėjančios rėmėjų gretos.
Gyvūnai tikrai nebadauja
Iveta Šikšniuvienė kartu su dešimčia bendraminčių nuo pavasario savanoriškai talkina prieglaudos vadovui Karoliui Masilioniui. Čia kasdieną reikia prižiūrėti ir pašerti apie 40 įvairaus amžiaus šunelių. „Jei ne geraširdžių kauniečių ir dosni „Kikos” parama, vien mūsų lėšomis prieglaudoje gyvenančių gyvūnų nepajėgtume pamaitinti. Dar nebuvo dienos, kad pritrūktume pašaro, kurio pagrindą sudaro sausas maistas. Kasdieną verdame ir košes iš miltų, lajaus, įvairių daržovių ir sauso maisto. Košes paskaniname smulkiomis kruopomis, ryžiais, tačiau tai tenka atsivežti iš namų”, – aiškino Iveta, nešdama šiltą antklodę į pastatą, kuriame gyvena maži šuneliai.
Kiekviename mažųjų gardelyje šuneliai miega ar ilsisi būtent ant senų vatinių antklodžių. Jų reiktų turėti nemažą atsargą, nes įsisiautėję keturkojai mažyliai gerokai jas apdrasko. Savanorės baiminasi, kad, prasidėjus šalčiams, gali pritrūkti šiltų patiesalų šuniukams, todėl džiaugtųsi, jei kas pasiūlytų nurašytų ar namuose jau nebereikalingų senų vatinių bei kito natūralaus pluošto antklodžių, patiesalų.
Didžiausias dėmesys – mažiesiems
Savanorės šiemet parūpino vidiniams mažųjų šunelių voljerams aukštokų medinių padėklų – gultų, kad plaunant bei dezinfekuojant grindis jie nesušlaptų. Padėklai – gultai užtiesti senomis antklodėmis, nuo sienų izoliuoti storo kartono lapais, kad keturkojai mažyliai žiemą nejaustų šalčio. Jie keturis kartus per dieną gauna paėsti.
Dabar visi prieglaudos šuneliai po kaklu turi plastmasiniame futliare kabantį numeriuką. Pagal jį galima sužinoti nelaimėlio vardą, amžių, kada ir kaip pateko į prieglaudą. Registracijos knygoje benamiai keturkojai registruojami pagal veterinarijos reikalavimus. Šiuo metu jau baigiamas patobulinti šildymas vidiniuose voljeruose – netrukus šiluma pasieks ir kitame pastato gale įkurdintus vyresnio amžiaus šunelius. Beje, pastarieji dažnai sunkiai išgyvena atsiskyrimą su buvusiais šeimininkais, atvežančiais ir paliekančiais juos prieglaudoje. Palikti keturkojai gyvūnai kartais neėda 2-4 paras.
Lauko voljerus K.Masilionis jau apšiltino polietileno plėvele. Dideliems lauko šunims neturėtų būti baisūs žiemos vėjai.
Be rėmėjų veikla neįmanoma
Prieglaudai verkiant reiktų indelių šunelių ėdalui, smulkių kruopų, senų šaligatvio plytelių (jos bus panaudotos lauko voljerams iškloti), metalinio vielos tinklo, medinių padėklų, kuriuose lentelės būtų sukaltos be tarpų, sausų pjuvenų, malkų.
Už tai, kad keturkojai prieglaudos gyventojai nealkini, malkinė netuščia, kasdien kuriama krosnis, lauko voljeruose netrūksta pjuvenų, yra lėšų sumokėti mokesčiams už pastatų ir žemės nuomą, elektrą, planuojama padidinti ir pakeisti visus langus, prieglaudoje triūsiantys žmonės dėkingi Antanui ir Violetai Gureckams, Janitai Januškauskaitei, Almai Kliučinskienei, Robertui Juršei, Donatui Jokubauskui, Viliui Umbražiūnui, Vidai Brazauskienei, Rimantui Aužiniui ir daugybei kitų kauniečių, parėmusių lėšomis. Didžiulės paramos sulaukta ir iš dainininkų Livetos ir Petro Kazlauskų, kurie vieno koncerto lėšas paskyrė šiai gyvūnų prieglaudai.
Anot K.Masilionio, didėjantis visuomenės jautrumas gyvūnų globai – tai ženklas, kad pagaliau bundame iš abejingumo.
Dalyvauja projektuose
Prieglaudoje džiugina ir tai, kad per pusmetį pavyko surasti šeimininkus net šimtui šunelių. Beje, prieglaudos darbuotojai nebevažiuoja, kaip anksčiau, surinkti valkataujančių gyvūnų (neturi tam lėšų), tačiau priima į prieglaudą atvežtuosius. Dabar, sudarius sutartį su veterinarijos gydykla „Kaivana”, visi į prieglaudą patekę šuneliai skiepijami nuo užkrečiamų ligų, gydomi sergantieji nesunkiomis ligomis.
Dalį lėšų prieglauda užsidirba dalyvaudama įvairiuose projektuose. Štai neseniai grupė gyventojų su savo šuneliais šioje prieglaudoje galėjo nemokamai mokytis šunelių priežiūros teorijos ir dresūros pagrindų. Šį sumanymą parėmė Kauno rajono savivaldybė.
perskaiciau atsitiktinai ir nesistebiu kad niekas nekomentavo straipsnio. Mazai tokiu geru zmoniu kaip jus esu uzsienyje cia daznai gatveje renkami pinigai gyvunu globai niekada nebuvau abejinga dukra visada labai praso paaukoti gal butu ideja ir jums. Niekada nesupratau kodel yra toks posakis „Ziaurus kaip zveris” as manau kad yra blogesniu zmoniu uz zveris. Aciu jums kad rupinates ! Sekmes!