Su Nijolės Veličkienės kompanija verslo reikalų turėję šveicarai ir prancūzai iš lietuvės reikalauja 26 mln. litų
Apeliacinis teismas vakar nepadėjo taško, kaip tikėtasi, daugiau nei trejus metus užtrukusioje kailių imperijos kūrėjos verslininkės Nijolės Veličkienės byloje.
Prancūzų kompanija iš žinomos verslininkės reikalauja grąžinti 2 mln. litų skolą už esą pateiktą ir neapmokėtą kailių žaliavą. Šis „Nijolės” įmonei pateiktas ieškinys vakar grąžintas pirmosios instancijos teismui.
Anksčiau Vilniaus apygardos teismas užsienio bendrovės argumentus jau buvo pripažinęs neturinčiais pagrindo ir ieškinį iš esmės atmetęs.
Bylinėjasi trejus metus
Veličkienės ir jos verslo partnerių ginčo užuomazgos siekia dar 1998-uosius, tačiau savo pretenzijas įmonei „Nijolė” Prancūzijos ir Šveicarijos bendrovės pareiškė tik prieš trejus metus.
Prancūzai iš Veličkienės ir jos bendrovių teisme reikalauja grąžinti 1,351 mln. litų skolą už nesumokėtą kailių žaliavą – esą prancūzai šią skolą buvo padengę Šveicarijos bendrovei. Be to, prancūzai siekia prisiteisti 576 tūkst. litų palūkanų.
Šiuo metu viename Vilniaus teismų guli ir kita su Veličkų kailių imperija susijusi byla. Maždaug 24 mln. litų skolą reikalauja grąžinti su prancūzais bendradarbiavusi Šveicarijos bendrovė.
Šias bylas teismas rekomendavo sujungti į vieną.
Liudijo pirmą kartą
Lapkričio 20 dieną Apeliaciniame teisme pirmą kartą šioje byloje liudijo ir pati Veličkienė. Ji aiškinosi dėl bendradarbiavimo su Prancūzijos bendrove „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.”, reikalaujančia grąžinti skolą už kailių žaliavą.
Verslininkė teigė niekada nebuvusi skolinga šiems partneriams, todėl ieškinys buvęs lyg perkūnas iš giedro dangaus. Su bendrovės vadovu Veličkienė teigė susipažinusi prieš dvylika metų, kai Vilniaus centre buvo atidarytas pirmasis kailių salonas „Nijolė”. Netrukus tarp dviejų firmų užsimezgė glaudus bendradarbiavimas. Pasak Veličkienės, bendrovių verslo reikalus tvarkė jos sūnūs, šie važiuodavo į tarptautinius aukcionus. Juose verslininkai per Šveicarijos tarpininkavimo kompaniją įsigydavo kailių, kuriuos vėliau perdirbdavo prancūzai.
Nusivylė teismais
Prancūzijos bendrovei „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.” atstovaujantis advokatas Vitoldas Kumpa vakar LŽ sakė, kad jo klientai labai nusivylę Lietuvos teismais. „Mes stengėmės, padarėme viską, ką galėjome. Man atrodo, kad mes teisūs”, – sakė Kumpa.
Advokatas, nenorėdamas susigadinti nuotaikos, vakar net nėjo į teismą išklausyti skelbiamo nuosprendžio.
Pasak advokato Martyno Žilinsko, atstovavusio Veličkienės interesams, ši byla yra pavyzdys, kaip užsienio verslininkai atsiskaitymo ar kitas iškylančias problemas bando spręsti verslo partnerių iš Lietuvos sąskaita. „Deja, su tokia praktika jau yra susidūrusi ne viena žinoma lietuviško verslo įmonė”, – sakė advokatas.
Nezinau ar teisi p. Nijole ar ne, bet dziaugiuosi , kad ginama yra lietuviskoji puse, nes pati esu nukentejusi nuo uzsienio partneriu ir truko 5m. , kad irodyciau , kad esu teisi ir nekalta. Proceso pradzioje buvo tokia nuomone, kad tie kas is uz atlanto ir vakarineje dalyje jie negali buti nesaziningi ar apgaudineti. Teismai, tardytojai ir t.t. „saviskius” narsto po kauleli stengdamiesi surasti sapeli akyje , nematydami rasto usienieciu akyje.