Seime rengiantis mūšiui dėl saugumiečių vadui nepalankių išvadų valdžios viršūnėse jau svarstoma, kas galėtų tapti Arvydo Pociaus įpėdiniu
Šiandien popiet Seimui turėtų būti pateiktos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos.
Nors dauguma parlamento frakcijų savo nuomonę apie jas žada pareikšti prieš pat plenarinį posėdį, jau vakar ryškėjo nusiteikimas žerti daugiau priekaištų parlamentinį tyrimą atlikusiems kolegoms, nei susikompromitavusiai VSD vadovybei. Jai nepalankias išvadas tvirtai pareiškė remsiantys tik tyrimą inicijavę Tėvynės sąjungos (TS) atstovai. Be kita ko, konservatoriai užsiminė socialdemokratams, kad nuo šių laikysenos per balsavimą gali priklausyti ir tolesnė TS parama koalicinei mažumos Vyriausybei. Pirminis dviejų partijų susitarimas šiuo klausimu nustos galioti, kai Seime bus patvirtintas kitų metų biudžeto projektas.
Signalas premjerui
„Manau, kad susipažinęs su komiteto išvadomis premjeras turi labai aiškiai pasakyti, kad jos jį įtikina ir kad jis paragins visų pirma savo partiją ir koaliciją imtis veiksmų, kurių ragina imtis komitetas”, – vakar dieną per spaudos konferenciją pareiškė TS lyderis, Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius.
Jį nustebino Vyriausybei vadovaujančio socialdemokrato Gedimino Kirkilo „abejinga laikysena” per parlamentinį tyrimą. „Tikiuosi, kad komiteto išvados padės premjerui suvokti savo atsakomybę ir elgtis atsakingai, ryžtingai ir efektyviai”, – pabrėžė konservatorių vedlys.
Akivaizdu, kad TS atstovų Seime susierzinimą sukėlė kai kurių socdemų išreikšta nuomonė, esą jų frakcija per balsavimą susilaikys, juoba kad du NSGK priklausantys partijos nariai – Milda Petrauskienė ir Juozas Olekas – pritarimo išvadoms neišreiškė. Petrauskienė balsuodama dėl išvadų susilaikė, o Olekas iš viso nebalsavo.
Socdemai komiteto verdiktą linkę vadinti politizuotu ir nekompetetingu, tačiau jų oponentai mano, kad tokia pozicija tėra noras apsaugoti premjerą, neseniai savo strateginiu patarėju pasirinkusį Albiną Janušką. Pastarojo „abejotinus itin glaudžius ryšius ir kompetencijos ribas viršijusius ryšius su viena verslo bendrove” savo išvadose mini Seimo NSGK.
Tiesa, po vakar vakare vykusio derybinio raundo ir socialdemokratų, ir konservatorių retorika kiek suminkštėjo. „Mūsų reikalavimas lieka vienas – spręsti VSD problemas”, – pabrėžė Kubilius. Paklaustas, kaip TS reaguotų, jei socdemai susilaikytų balsuojant dėl NSGK išvadų, konservatorių lyderis teigė: „Tai mums tada iškils kokių nors abejonių”.
Premjeras Kirkilas vakar nepanoro pasisakyti apie išvadas motyvuodamas nenoru daryti spaudimo prieš balsavimą Seimą.
Pažadėjo nedelsti
Vertinti parlamentinio tyrimo išvadų neskuba ir prezidentas Valdas Adamkus. Jis ir toliau tvirtina pirmiausia norintis išgirsti viso Seimo nuomonę. „Palaukime truputį, pažiūrėkime, ką Seimas pasakys. Jie (parlamentarai – aut.) savo nuomonę pareikš, pateiks man rekomendacijas”, – vakar vidurdienį kalbėjo Adamkus, pažymėjęs, kad išvadas gavo prieš „porą minučių”.
Jis žadėjo „neuždelsti” teikdamas savo sprendimą ir vertinimus. Teigdamas, kad neturi išankstinės nuomonės, Adamkus neatsakė, ar po išvadų paskelbimo iš VSD vadovo posto turėtų atsistatydinti Arvydas Pocius.
Tačiau, pasak LŽ šaltinių, Prezidentūroje jau kurį laiką galvojama, kas galėtų tapti Pociaus įpėdiniu. Kadangi VSD vadovą prezidentas skiria ir atleidžia Seimo pritarimu, ieškoma kandidatų, kurie keltų mažiausiai neigiamų emocijų parlamente. Kaip vienas realiausių pretendentų neoficialiai minimas dabartinis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas. Manoma, kad jis turėtų įtikti net konservatoriams kaip buvęs jų partijos narys, bet patys TS atstovai nedviprasmiškai užsimena siejantys Malakauską su vadinamąja Januškos aplinka.
Kas kam rūpi?
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas per vakarykštę spaudos konferenciją stebėjosi, kodėl parlamentinis komitetas VSD darbe rado daug trūkumų, nors buvo palaiminęs šio departamento 2006 metų veiklos strategiją. Tačiau parlamento vadovas išvadose nepastebėjo vertinimų, kuriuos būtų galima vadinti antikonstituciniais.
Seimo pirmininko pavaduotojas Kubilius teigė, kad komiteto išvados – tik ledkalnio viršūnė. „Lietuvoje susiklostė tokia padėtis, kad valstybė turi saugotis VSD ir saugoti jį nuo korupcinių įtakų ar užvaldymo”, – sakė jis apgailestaudamas, kad NSGK buvo nepajėgus iki galo ištirti galimą aukštų pareigūnų korupciją. Dabartinės vadovybės valdomas VSD esą taip pat nepajėgus to padaryti.
„Būtų geriausia, jeigu Seimas rastų teisinį būdą, kaip komitetui suteikti papildomus įgaliojimus, kad jis turėtų neginčijamą galimybę susipažinti su ta informaciją, kurios VSD vadovybė jam nepateikė. Toks tyrimas privalo būti nedelsiant atliktas iki galo”, – pabrėžė Seimo vicepirmininkas.
Nusiteikę skeptiškai
Tokie konservatorių raginimai gali likti balsas tyruose, mat ir opozicinės, ir valdančiųjų frakcijos gana skeptiškai vertina pačias NSGK išvadas. Nors apsispręsti dėl jų žadėta tik šįryt, kritikos nepagailėta vos joms pasirodžius.
Socialdemokratų partneriai koalicijoje liberalcentristai linkę nepritarti išvadoms. „Pirminis įspūdis toks, kad rašant išvadas neatsižvelgta į Konstitucinio Teismo išvadą. Faktiškai visos išvados grindžiamos tariamąja nuosaka – tariamai, galimai, galėtų būti. Turint galvoje, koks triukšmas buvo sukeltas ir kiek laiko dirbo komitetas, išvadų norėjosi konkretesnių”, – vakar sakė liberalcentristų frakcijos atstovas, Seimo pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas.
Socialliberalų frakcijos Seime seniūnas Artūras Paulauskas pabrėžė pasigedęs nuoseklumo. „Daugelis teiginių paremtos prielaidomis. Nėra nė vieno fakto. Išvados visiškai neišplaukia iš aprašomojo teksto”, – sakė jis. Paulausko nuomone, išvadose nėra nieko, kas leistų kalbėti apie grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Trūkumų daug
Kelis mėnesius dirbęs Seimo NSGK išvadų projektą balsuodamas patvirtino šeštadienio naktį, oficialiai dokumentas paskelbtas vakar. Komitetas VSD veikloje rado daug trūkumų ir juos įvertinęs konstatavo, kad Pocius nepajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti.
Išvadų projekte daromos prielaidos, kad „kai kurie VSD tyrimai, vadovų ir pareigūnų veiksmai vienais atvejais galėjo būti atliekami arba jų rezultatai naudojami tam tikrų politinių grupių naudai, kitais atvejais – pačių politinių grupių arba politikų poveikiui”.
Komiteto manymu, VSD neužtikrina pareigūnų asmeninių ryšių su politinėmis, verslo ar interesų grupėmis skaidrumo ir todėl gali susidaryti prielaidos atsirasti savanaudiškiems, su valstybės ir tarnybos interesais nesusijusiems tikslams.
Vertindamas moralinį klimatą departamente, komitetas pažymėjo, jog „kolektyve jaučiama psichologinė įtampa”, o vadovybė „neskyrė pakankamo dėmesio personalo valdymo politikai ir tinkamam moraliniam klimatui departamente palaikyti”.
Vertindamas VSD pareigūno Vytauto Pociūno išsiuntimo dirbti į Baltarusiją aplinkybes, komitetas pareiškė, kad pareigūnas „galėjo būti perkeltas į diplomatinę tarnybą dėl jo vadovaujamos valdybos atliktų, bet galbūt VSD vadovybei neįtikusių tyrimų energetikos ir transporto srityje”.