Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, daugėja darbininkų iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos.
Nesnaudžia ir įdarbinimo užsienyje agentūros. Anksčiau tautiečius išveždavusios, dabar jos sėkmingai imasi įvežti darbo jėgą į Lietuvą.
Darbo vietų – daug
Šiemet į Lietuvą dirbti atvyko dvigubai daugiau piliečių iš trečiųjų šalių nei pernai.
Daugėja jų ir Klaipėdoje – per 9 mėnesius Darbo birža gavo 640 prašymų išduoti leidimus dirbti užsieniečiams.
Įdarbinimo užsienyje agentūros „Darbo partnerių grupė” vadovas Vytautas Petrulis atviravo, kad dairosi į Baltarusiją, Ukrainą ir suka galvas, kaip juos atvežti ir įdarbinti čia.
Juolab jog tai daryti skatina ir Valstybinė darbo birža, skelbianti apie didėjančią darbo vietų pasiūlą Lietuvoje.
Bendrovės „Ismira” vadovė Irina Maslova taip pat pasakojo apie įsibėgėjančią tokią veiklą. Baltarusijoje jau antrus metus veikia įmonės padalinys, per kurį Lietuvoje įsidarbina po 200 baltarusių kas mėnesį.
Įdarbinti nėra paprasta
Įdarbinti pilietį ne iš ES valstybės Lietuvoje nėra paprasta.
Reikia ne tik leidimo dirbti, kurį išduoda Valstybinė darbo birža, atsižvelgianti į kvalifikaciją, darbo stažą bei tokių specialistų poreikį mūsų šalyje.
Taip pat reikia laikino leidimo gyventi Lietuvoje, kurį gauti dažniausiai užtrunka iki pusės metų ir daugiau.
Uoste dirba šimtai
Pirmieji specialistai iš trečiųjų šalių buvo įdarbinami uosto įmonėse.
Dažniausiai tai suvirintojai bei laivų statytojai, korpusininkai, kurių stygių pajuto Vakarų laivų gamyklos bendrovė ir „Baltijos” laivų statykla.
Ypač praėjus metams po Lietuvos įstojimo į ES.
Šiandien vien šiose įmonėse darbuojasi per 500 užsieniečių. Daugiausiai – ukrainiečių, rusų.
Tačiau šios kompanijos neužsiima tiesiogine tokių specialistų samda.
Samdomos įmonės, apsiimančios atlikti dalį darbų, pačios ieško ir įdarbina specialistus iš užsienio.
Veržiasi ir į statybas
Dabar į Lietuvą uždarbiauti kelius sėkmingai mina tolimųjų reisų vairuotojai, jų pas mus labai trūksta.
Duris jiems atvėrė ir neseniai liberalesnė vairuotojams tapusi įsidarbinimo Lietuvoje tvarka.
Šiuo metu trečiųjų šalių piliečiai pradėjo skverbtis ir į statybų rinką.
Statybos specialybių darbuotojų, nepaisant išaugusio užmokesčio šioje srityje, taip pat labai stinga.
Vilioja algos
Nors darbo vietų pasiūla vis auga, Lietuva neskuba plačiai atverti duris atvykėliams.
Trečiųjų šalių piliečius Lietuvoje įdarbinantieji piktinasi nelanksčia įdarbinimo tvarka, per ilgu dokumentų tvarkymo procesu, dažnai atbaidančiu ypač reikalingus specialistus.
Lietuva darbininkams iš trečiųjų šalių patraukli pirmiausiai darbo užmokesčiu.
„Nors, pavyzdžiui, latviai statybininkams jau siūlo daugiau”, – pasakojo bendrovės „Ismira” padalinio Baltarusijoje vadovė Vilma Zalanskaitė.
Baltarusius ir ukrainiečius taip pat vilioja ir Rusijos platybės. Nors Lietuva jiems patraukli tuo, kad arčiau, gal saugiau. Nėra kalbos barjero – susišnekama rusiškai.
Moka daugiau
Laimę svetur pabandę rasti tautiečiai pasakoja, kad retai emigrantams mokama daugiau nei vietiniams užsienyje. Dažniau – atvirkščiai.
Tačiau Klaipėdoje kalbama, jog pas mus dirbantys atvykėliai kartais gauna net daugiau.
Vakarų laivų gamyklos personalo direktorius Tomas Tarasevičius to nepaneigė, tačiau sakė, kad tai išpūstas mitas.
Anot jo, gamykloje dirbantys ukrainiečiai yra aukštos kategorijos specialistai, taip pat jų uždarbis priklauso nuo atliktų darbų.
Be to, teigė T.Tarasevičius, ne paslaptis, kad, atvykus į kitą šalį, stimulas dirbti ir užsidirbti yra didesnis.
Jūrininkai apsidraudė
Pastebima, kad Lietuvoje norinčių įsidarbinti trečiųjų šalių piliečių kasmet daugėja.
Darbo biržos specialistai teigė, kad baimintis dėl to nereikėtų – ir dabar uostamiestyje yra per 1 500 laisvų darbo vietų.
Vis dėlto kai kurios profsąjungos ėmėsi žingsnių.
Jūrininkų sąjungos iniciatyva Prekybinės laivybos įstatyme atsirado straipsnis, teigiantis, kad laivuose su Lietuvos vėliava laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ar nuolatinių mūsų šalies gyventojų.
Laivo kapitono ir laivo kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.