Europos Sąjungos (ES) narės pritarė Lietuvos siekiui įsteigti mūsų šalyje Europos lyčių lygybės instituto būstinę su beveik 200 milijonų litų biudžetu septyneriems metams.
Šie pinigai nusės Vilniuje, kur ir dabar stebima kapitalo bei valdžios koncentracija, o aukšti valstybės pareigūnai sako, kad kiti didieji Lietuvos miestai tiesiog nepajėgtų konkuruoti su Europos šalių sostinėmis.
Arčiau problemų
Lietuvos valdininkų teigimu, Europos Sąjungos Lyčių lygybės instituto atsiradimas Vilniuje – vienas svarbiausių šalies laimėjimų įstojus į ES.
„Nuolat pabrėždavome Lietuvos pažangą lyčių lygybės srityje ir pastaruosius dvejus metus išsamiai europiečiams aiškinome, jog esame verti, kad institutas įsikurtų būtent Lietuvoje”, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Rimantas Kairelis.
Lietuvos Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė taip pat džiaugėsi, jog rūpinantis lyčių lygybe, nebereikės dažnai važinėtis į Briuselį.
Jos teigimu, nors Europos mastu lyčių lygybės problematikos srityje Lietuva pernelyg niekuo neišsiskiria, mūsų šalies vis dėlto buvo pirmoji tarp naujųjų ES narių, priėmusi būtinus teisės aktus.
„Situacija Lietuvoje dabar yra tokia, kad apie 70 procentų dirbančiųjų valstybės tarnyboje yra moterys, o ministrų, aukštų valstybės pareigūnų, universitetų rektorių, mokyklų direktorių pareigas eina vyrai. Lietuvos moterys vadovauja tik smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris susijęs su paslaugų sfera, tačiau ten, kur stambios investicijos ir gamyba, vadovauja ir vėl vyrai. Kodėl? Tikiuosi, kad instituto darbuotojai, dirbdami Lietuvoje bei būdami arčiau mūsų problemų, ieškos atsakymo ir į šį klausimą”,- sakė A. Burneikienė.
Yra ir trūkumų
Pasak R. Kairelio, Klaipėda, nors ir yra vienintelis Lietuvos uostamiestis, neturėtų jokių šansų kovoti dėl europinio lygio institucijos įkūrimo.
Jo teigimu, instituto įkūrimas – ne tik politinis, bet ir techninis sprendimas: „Buvo vertinami įvairūs rodikliai ir smulkmenos. Reikėjo, kad šalia naujos europinės institucijos veiktų ir Vyriausybė, ir tarptautinis oro uostas būtų atitinkamo lygio. Tarp būtinų sąlygų – ir saugumas mieste, ir didelės salės konferencijoms, restoranai, platus viešbučių tinklas… Įsivaizduokite, kad į instituto organizuojamą renginį Vilniun atvažiuos tūkstantis žmonių…”
Anot R. Kairelio, netgi Vilniui nebuvo lengva konkuruoti su kitų Europos valstybių sostinėmis: Praha, Bratislava ir Liubliana.
„Vienas esminių trūkumų, kurį įsipareigojome pašalinti iki 2008 metų, – įkurti europinę mokyklą, kurioje mokysis diplomatų vaikai”, – sakė jis.
Veikla – po metų
Europos lyčių lygybės instituto būstinę visų 24 ES šalių pritarimu nuspręsta steigti Vilniuje gruodžio 1-ąją.
Kitą savaitę sulaukus ES patvirtinimo aukščiausiu lygiu, bus tvirtinamas instituto veiklos reglamentas. Tikimasi, kad kitų metų pavasarį jau bus skiriamas instituto vadovas ir išrinkti 3-4 žmonės, pasirūpinsiantys tolesniais institucijos kūrimo reikalais.
Prognozuojama, kad institutas, įsikursiantis sostinės centre, rekonstruotose buvusio viešbučio „Vilnius” patalpose, realiai pradės veikti kitų metų pabaigoje. Iš viso jame bus įdarbinta iki 40 asmenų iš skirtingų ES valstybių.
Institutas rinks ir teiks informaciją apie lyčių lygybės padėtį, analizuos ir skatins pažangią patirtį bei padės kovoti prieš diskriminaciją lyties pagrindu. Sykiu bus rengiami įvairūs mokymai, ekspertų susitikimai, organizuojamos konferencijos, kampanijos, seminarai ir susitikimai Europos lygiu.
Ši institucija bus pavaldi Europos Komisijai (EK), kuri ją ir išlaikys. Teigiama, kad instituto biudžetą septynerių metų laikotarpiui sudarys 52,5 mln. eurų.