Iš Kauno pasklido raginimas burtis į Pensininkų partiją

Nauja politinė jėga rinkėjus bandys patraukti ir pažadu dirbti valstybei už minimalią algą

„Mano partija – milijonas pensininkų ir 300 tūkstančių invalidų”. Taip prieš keletą mėnesių pareiškė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Jeigu tiek pavyktų savo idėjomis sudominti kuriamai Pensininkų partijai, jie galėtų tapti įtakinga jėga. Apie tai ir svarsto 64 metų kaunietis Vytautas Kadžys.

Ieško bendraminčių

Jis kol kas tik buria savo komandą, tačiau neabejoja, kad nesunkiai pavyks surinkti 1000 žmonių – tiek reikia norint įkurti partiją. „Tačiau pasirengti savivaldybių tarybų rinkimams, kurie vyks kitų metų vasarį, jau nespėsime. Manau, kad mūsų šalies biurokratinis aparatas išvystytas gerai, ir mums neleis greitai įregistruoti partijos”, – juokavo V.Kadžys.

Jis tikisi, kad dar šiemet pavyks surengti steigiamąjį partijos suvažiavimą. „Neturime išskirtinių idėjinių bruožų. Mums svarbiausia – socialinis teisingumas, sveikatos apsauga”, – teigė jis.

Kam reikia pensininkams partijos? „Matau, kad socialinis teisingumas yra ne visiems, pensijos elgetiškas, sveikatos apsauga sužlugdyta. Žmonės, išdirbę po 30-50 metų, ligoti asmenys gauna 300-400 litų pensiją. Tokia padėtis, didėjanti priešprieša tarp žmonių ir socialinė nelygybė pastūmėjo mus susiburti į iniciatyvinę grupę ir kurti partiją. Manome, kad tik politinė partija gali padėti išspęsti pensininkų reikalus. Iniciatyvinėje grupėje yra žmonių iš įvairių miestų. Daugelis jų yra pensinio amžiaus, tačiau visi įsijungę į veiklą, yra aktyvūs žmonės”, – sakė V.Kadžys.

Seime dirbtų už minimumą

Anot V.Kadžio, partijos pavadinimas pasirinktas apgalvotai. „Pensininkai yra supriešinti, veikia kelios jų organizacijos, pasivadinusios bočiais, bajorais, senjorais. Tačiau pensininkai yra nuskurdinti, antrarūšiai žmonės. Jie nesuprastų, jeigu pasivadintume bajorų partija. Galbūt, kai vis gerai gyvensime, pensininkai galės keliauti po pasaulį kaip garbingi Lietuvos piliečiai, galėsime keisti partijos pavadinimą”, – svarstė V.Kadžys.

Partijos nariais galės tapti visi norintys, ne tik pensininkai. „Juk visi nuo jaunystės turime dirbti pensijai, galvoti, kaip gyvensime, kai nebegalėsime dirbti”, – sakė V.Kadžys.

Kaip nauja partija tikisi patraukti rinkėjus? „Rinkėjams turime įrodyti, kad į valdžią einame ne norėdami pasipelnyti. Mūsų programoje bus tokia nuostata – patekus į valstybinę tarnybą dirbti už minimalų atlyginimą.

Juk mes pensiją gauname, išmokome verstis iš jos, tai kodėl valstybės naudai nepadirbti už minimalią algą? Jeigu Seime būtų mūsų partijos atstovų ir jie pasakytų, kad dirbs už minimumą, kiltų triukšmas. Jei vis tiek jiems mokėtų dabartines algas, kurtume fondą, į jį pervestume algas, lėšos būtų skirtos partijos reikalams”, – teigė partijos kūrėjas.

Nusivylė didžiosiomis partijomis

V.Kadžys nuo 1990 metų buvo krašto apsaugos savanoriu, trejus metus dirbo Marijampolės apskrities komendantūros komendantu. 1990 – 1995 metais buvo Marijampolės rajono tarybos nariu. „Į ją patekau remiamas Sąjūdžio, bet nebuvau jo nariu”, – teigė jis.

V.Kadžys 1996 metais kandidatavo į Seimą nepartinių judėjimo sąraše „Rinkimai’96”, kuriame buvo dabartinis vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys bei Seimo narys Julius Veselka. 2000 metais jis kandidatavo savivaldos rinkimuose Nacionaldemokratų partijos, kuriai tuomet vadovavo dabartinis parlamentaras R.Smetona, sąraše.

„Nesistengiau stoti į didžiąsias partijas. Kai pamačiau, kokie procesai vyksta privatizuojant turtą, supratau, kad partijos nėra sąžiningos. Pavyzdžiui, Marijampolėje yra 400 kv. m knygynas. Jį norėta privatizuoti už 30 tūkst. investicinių čekių, t.y. maždaug 3 tūkst. litų. Tarybos nariai pasipriešino ir privatizavimas neįvyko. Įsivaizduojate, tai norėję padaryti konservatoriai sakė, kad kitaip knygyną privatizuos paskui į valdžią atėjusi LDDP. Tas knygynas ir toliau sėkmingai dirba”, – teigė V.Kadžys.

Sekasi Izraelyje ir Rusijoje

Pensininkų partijos veikia keliolikoje Europos valstybių: Estijoje (pernai įsijungė į Estijos centro partiją), Latvijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Italijoje, Kroatijoje, Škotijoje (turi vieną narį parlamente), Serbijoje (1 narys parlamente), Rumunijoje, Suomijoje, Italijoje (netgi turi narį Europos Parlamente), Norvegijoje

Daugelis jų negali pasigirti laimėjimais. Norvegijoje „pensininkai” niekada nėra patekę į parlamentą, 2005 metais gavo 0,5 proc. balsų. Paskutiniuose Latvijos parlamento rinkimuose „pensininkai” užėmė paskutinę vietą, už ją balsavus 0,78 proc. rinkėjų.

Nemažą populiarumą pasiekė Rusijos pensininkų partija. 2003 metais per rinkimus į Dūmą už ją balsavo 1,87 mln. rinkėjų, tačiau vietų parlamente nelaimėta. Tačiau partija jau turi keliasdešimt savo atstovų regioniniuose valdžios organuose. „Pensininkai” leidžia savaitraštį „Staraja gvardija”.

Šių metų rugpjūtį trys partijos – „Rusijos gyvenimo partija”, „Rodina” ir Rusijos pensininkų partija paskelbė apie savo susivienijimą. Šis darinys ironiškai pakrikštytas „gyvais Tėvynės pensininkais”, tačiau jis jau turi pusę milijono narių.

Per šių metų kovą vykusių Izraelio kneseto rinkimus pensininkų partija iškovojo 7 vietas. Partija yra valdančiosios koalicijos narė. Partijos trumpinys „Gil” hebrajiškai reiškia „amžių”. Beje, Izraelio žiniasklaida pranešė, kad už „pensininkus” balsavo daugiau jaunimo, o ne vyresnio amžiaus žmonių. Gali būti, kad taip atsitiko dėl jų rinkimų kampanijos strategijos – „Gil” paragino rinkėjus balsuoti už jų partiją, o ne palikti tuščią biuletenį, kaip iki šiol būdavo daroma, pasirinkus protesto balsavimą.