Skandalas apnuogino tikrąsias problemas
Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis:
– Nors pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Latvijos valdžios institucijų pareigūnai oficialiai vis dar kalba apie tas pačias priežastis, kelioms paroms įkalinusias vežėjus Lietuvos – Latvijos pasienyje, visgi buvo prabilta ir apie problemų esmę – sienos su Rusija pralaidumą. Kaimynai patvirtino, kad gerokai kenčia nuo tų transporto srautų, kurie juda Rusijos link, ir pareiškė, kad išorinė ES siena neturėtų būti jų vienų galvos skausmas, kad šiais rūpesčiais turėtų pasidalyti visa Bendrija.
Beje, mūsų vežėjai tvirtina, kad panašios spūstys Latvijos pasienyje su Rusija pastaraisiais metais susidarydavo nuolat – besirengiant kalėdinės prekybos karštinei krovinių srautas gerokai išaugdavo tiek, kad esama infrastruktūra nepajėgdavo su tuo susidoroti. Kodėl tai žinodami kaimynai visiškai neskyrė dėmesio sienos perėjimo punktų pralaidumui didinti, galima tik spėlioti. Mes tokius „namų darbus” seniai atlikome net Baltarusijos pasienyje, nors tiek transportininkai, tiek krovinių savininkai jau keletą metų vengia čia važiuoti. Kolegų latvių elgesys iš tiesų sunkiai paaiškinamas, nes sutvarkyti pasienio infrastruktūrą buvo galima nenaudojant nacionalinio biudžeto lėšų – mes tai darėme už PHARE ir kitų ES paramos programų pinigus, pagrindę tokių darbų svarbą. Latvija savo laiku to nepadarė, todėl dabar turi tokį „derlių”.
Guostis galima nebent tuo, kad būsimojo šešerių metų finansinio laikotarpio ES struktūrinė parama bus skiriama transporto infrastruktūrai.
Kita vertus, mūsų specialistai, nuvykę apžiūrėti Latvijos sienos perėjimo punkto su Rusija, konstatavo, jog nieko panašaus į liūčių sugadintus kelius ten nepamatė. Tai pasėjo abejonių, jog problemos glūdi ne čia, o Latvijos uostuose, kur susikaupusį itin didelį krovinių kiekį kaimynai ketino priimti pristabdydami judėjimą kitais kanalais. Būtų sunku paneigti, kad šioje situacijoje buvo proteguojami latvių vežėjai. To nedaro nė viena kita ES valstybė, nors eilės pasienyje su Rusija nusidriekia tiek Estijoje, tiek Suomijoje. Į šiuos dalykus buvo atkreiptas dėmesys Briuselyje įvykusiame susitikime su Europos Komisijos Generalinio direktorato „Įmonės ir pramonė” atsakingais pareigūnais. Pateikus išsamią informaciją apie Lietuvos ir kitų šalių vežėjams šiuo metu taikomus apribojimus kertant Lietuvos – Latvijos sieną buvo pripažinta, jog tuo pažeidžiamas vienas pagrindinių ES principų – laisvas žmonių bei krovinių judėjimas Bendrijos viduje.
Mūsų turimais duomenimis, į EK pareigūnų raštus latviai kol kas oficialiai neatsakė ir savo elgsenos nepaaiškino, todėl nežinia, ar jų atžvilgiu bus taikomos kokios nors sankcijos. Kita vertus, esu įsitikinęs, kad nuostolių patyrę mūsų vežėjai tikrai turėtų oficialiai kreiptis ir reikalauti atlyginti patirtą žalą. Precedentų, kai skiriamos baudos už kertinių ES egzistencinių nuostatų nepaisymą, yra ne vienas ir ne du.
„Greitosios pagalbos” nėra
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis:
– Vežėjų asociacija „Linava” yra mūsų konfederacijos narė, todėl gavę pirmuosius signalus apie pasienyje besitvenkiančias problemas mes pradėjome ieškoti galimų išeičių. Aš pats domėjausi, kiek dėl susidariusios situacijos kalti Rusijos pasieniečiai ir muitininkai. Pasirodo, jie pastaruoju metu nekeitė sienos kirtimo tvarkos, nieko nesugriežtino ir visą laiką dirbo maksimaliu režimu. Mūsų turimomis žiniomis, vilkikų eilės nusidriekė todėl, kad kaimynų uostai užsikimšo kroviniais, kuriuos norėta išgabenti pirmiausia.
Yra akivaizdu, kad Latvija bandė spręsti savo ekonomines problemas per kitus.
Ar šis incidentas turės kokių nors ilgalaikių padarinių, sunku pasakyti. Tačiau tai, kad kilo nemalonus ir plačiai nuskambėję skandalas – faktas. Žinia apie Latvijos valdžios sprendimus diskriminuoti kitų ES šalių vežėjus, grindžiant juos fantazijomis apie nebūtus dalykus, pasklido tikrai plačiai. Kuo tai baigsis, dar nežinia, tačiau pasimokyti yra ko. Mano manymu, dėmesį atkreipti derėtų ir į ES institucijų elgesį bei realią įtaką sprendžiant panašias problemas. Lietuvos pramonininkų konfederacija kreipėsi į penkių svarbiausių ES institucijų vadovus ir išdėstė faktus apie susidariusią situaciją, tačiau tokios reakcijos, kokios visi tikėjomės, nebuvo. Akivaizdu, kad Briuselis pernelyg toli, kad galėtų atlikti „greitosios pagalbos” funkcijas. ES biurokratinis aparatas iš tiesų labai gremėzdiškas ir visi reikalai ten sukasi lėtai. Tai reikėtų turėti galvoje.
Latvijos valdžia susikompromitavo
Latvijos dienraščio „Dienas biznes” transporto skyriaus redaktorius Aldis Zelmenis:
– Manau, kad dėl kilusio triukšmo ir problemų prie vidinių Europos Sąjungos sienų kaltas kai kurių mūsų šalies institucijų mąstymas. Suvokimas, kad Latvija yra pirmoji buvusi SSRS valstybė, kurioje rengiamas NATO viršūnių susitikimas, kai kuriems valdžios vyrams taip užėmė kvapą, jog jie prarado gebėjimą racionaliai mąstyti. Akivaizdu, kad šio renginio metu Latvijoje tarsi liovėsi egzistuoti kitos pakankamai skubių sprendimų reikalaujančios problemos. Panašu, kad mūsų transporto ministerijos vadovai susitikimuose su kolegomis iš Lietuvos viso labo atsikalbinėjo ir bandė laimėti laiko. Tai iš tiesų neatrodo solidžiai.
Patvirtinti, jog sumaištis pasienyje su Lietuva kilo siekiant palengvinti darbą mūsų uoste, aš negalėčiau, nes tiksliai šių dalykų nežinau, tačiau tai, kad į kelius buvo investuojama pernelyg mažai – faktas. Ar iš tiesų transporto infrastruktūros problemos iš esmės bus sprendžiamos artimiausiu metu, taip pat galima tik spėlioti, nes kitų metų biudžetas galutinai bus patvirtintas gruodžio viduryje. Kol kas girdim tik pažadus.