Baigiasi metai, bet ne sodo darbai

Sodininkui

Ruoškite vaismedžių skiepus. Jeigu norite turėti gerą derlių, sutaupyti nepirkdami pavasarį sodinukų, tai po pirmųjų šalčių menkavertėms obelims bei kriaušėms perskiepyti jau galite pradėti rinkti skiepūglius. Juos reikėtų pjaustyti labai kruopščiai ir tik nuo sveikų bei derlingų medžių iš pietinės vainiko pusės, vaismedžio viršūnės. Išpjautus skiepūglius suriškite į atskirus pundelius (kad nesusimaišytų) ir sudėkite į drėgną rūsį. Galais sukiškite į smėlį, kartkartėmis palaistykite. Skiepų ūgelių ryšulėlius galima įleisti į nenaudojamą lauko šulinį ir palikti kyboti kuo arčiau vandens, bet taip, kad nemirktų. Šitaip jie išsilaikys kuo ilgiau.

Apžiūrėkite sodą, apriškite ir nubaltinkite medelius. Kad žvėreliai neapgriaužtų medelių, o paukščiai sulestų žiemojančius kenkėjus, reikia jais pasirūpinti iš anksto – atnešti maisto ir tai daryti nuolat, nes jie pripranta prie kasdieninio davinio, o jei to negalėsite padaryti, tai geriau apskritai nepradėkite.

Žiemą sodams būtinai reikia sniego, kad šis apsaugotų šaknis nuo iššalimo. Šaknys mažiau jus šaltį, jei dirva aplink medelį ar uogakrūmį bus apmulčiuota durpėmis, mėšlu, o patys vaismedžių kamienai aprišti eglišakėmis, laikraštiniu arba kitu tvirtesniu (geriausia impregnuotu) popieriumi, nendrėmis, apjuosti lentelių arba metaliniais skydeliais ir panašiai. Šitaip juos apsaugosime ir nuo žvėrelių.

Jei nėra labai šalta ir nespėjote to padaryti rudenį, dar galima baltinti medžių kamienus, kad kaitrūs pavasario saulės spinduliai nepažeistų jų kamienų žievės. Ypač svarbu nubaltinti visus jaunus vaismedžius. Dar galima nugenėti ir ligotas bei sausas šakas. Nugenėję jas kuo skubiau sudeginkite.

Vaismedžius, jei nespėjote to padaryti rudenį (ypač nukentėjusius nuo parazitų), apipurkškite specialiu žieminiu skysčiu. Tačiau jei jūs propaguojate ekologinį sodą, nepirkite jokių chemikalų, o pasigaminkite seną ir patikimą purškalą. Paimkite 1,2 kg kaustinės sodos, ištirpinkite ją 45,5 litro vandens ir apipurkškite.

Daržininkui

Gruodį reikėtų išsikasti lysvėje paliktus salierus. Jei norite, kad jie išliktų švieži ir ilgiau, galima palikti lysvėje, tik pridengti eglišakėmis, kad labai neįšaltų žemė.

Pasisėkite ankstyvųjų daržovių. Mėnesio pradžioje sutraukus gruodui, dar galima pasėti žalumyninių daržovių (krapų, salotų, petražolių) ir ankstyvųjų morkų, – pavasarį anksčiau pradės želti.

Pats laikas pasirūpinti žemių ir dėžučių augalų sodinukams auginti. Žinoma, parduotuvėse jų bus galima įsigyti ir kiek vėliau.

Apšildomuose šiltnamiuose jau galima pradėti ruošti žemę ankstyvosioms daržovėms ir kitiems žalumynams. Čia jau galite pradėti sėti svogūnus, krapus, pipirnes, petražoles, rūgštynes ar kitus žalumynus laiškams, sodinti burokėlių, petražolių, salierų šaknis, kad jos išaugintų lapus maistui. Neturint šiltnamio, svogūnų ropeles ir žalumyninių daržovių sėklas galima sėti tiesiai į vazonėlius ar dėžutes. Daigyklas pastatyti arčiau šilumą skleidžiančių šaltinių (krosnies, židinio ar radiatoriaus), o prasikalus daigeliams – perkelti ant saulėtos palangės.

Ruoškite trąšas pavasariui. Jeigu gyvenate individualiame name ir jį apšildote malkomis (akmens anglys ir kitoks kuras netinka), galite rinkti medžių pelenus. Juos surinkite ir laikykite sausai ir sandariai. Medžio pelenai labai vertinga trąša. Juose yra apie 30 įvairių cheminių elementų, reikalingų visiems augalams. Juose nėra chloro, taigi jie geresni už kitas trąšas. Per žiemą surinkti pelenai labai pravers ekologinėms daržovėms ar vaismedžiams auginti bei amarams ir kitiems kenkėjams naikinti, augalų ligų profilaktikai, nes atlieka ir dezinfekavimo funkciją.

Ūkininkai jau turėtų pradėti kaupti mėšlo atsargas. Išmėžus mėšlą jį būtina suslėgti, kad mažiau patektų oro ir mėšlas nekaistų. Perkaitęs mėšlas netinka inspektams ir šiltnamiams tręšti. Į mėšlą negalima mesti daržovių atliekų, nes dėl to gali pradėti plisti augalų ligos. Likusį mėšlą galima iškratyti sode aplink medžius ir krūmus.

Gėlininkui

Patikrinkite žiemojančias lauko gėles. Jei šalta, sniegu apkaskite rožes bei kitas daugiametes gėles. Sniegas apsaugos augalų šaknis nuo iššalimo. Aplink krūmelį sniegą dar reikėtų ir sumindyti. Jei rožių dar neapdengėte eglišakėmis, nevėlu tą padaryti ir dabar. Kai kurie gėlininkai (atšalus orams) rožių krūmelius saugo apgaubę juos paprasčiausiomis kartoninėmis dėžėmis.

Patikrinkite, kaip rūsyje laikosi begonijų, jurginų gumbai, kardelių gumbasvogūniai bei kitų gėlių šakniagumbiai. Jiems laikyti netinka sausos patalpos. Sandėlio temperatūra neturi būti didesnė kaip 3-5 laipsniai šilumos. Idealiausia rūsio temperatūra – 3-4 laipsniai šilumos.

Kambarinėms gėlėms irgi svarbu temperatūra. Žiemą nežydintys kambariniai augalai miega, todėl nereikia jų persodinti ar papildomai tręšti. Tačiau jas reikia dažnai stebėti ir prižiūrėti, nes nuo to, kaip jos peržiemos, priklausys jų tolesnis augimas ir žydėjimas. Didžiausia problema kambariniams augalams yra šviesa. Nuo seno gėlės laikomos ant palangių, tačiau ne visos palangės vienodai tinka visoms gėlėms. Šviesiausios yra pietinės palangės. Tad žiemą šviesiamėges gėles reikia ant jų ir sustatyti.

Be kaktusų, ant pietinių palangių gerai jaučiasi dykumų, stepių ir aukštų kalnų augalai (šilokai, storalapiai, eševerijos, karpažolės, alavijai, agavos, stepelijos ir pan.)

Dauguma augalų gerai auga ant rytinių ar vakarinių palangių. Čia ir šviesos pakanka, ir ji nėra stipri. Geriausiai ant jų laikyti margalapius ir spalvotais lapais augalus.

Prie šiaurinių langų mažiau šviesos ir vėsiau. Todėl čia gali augti tik paparčiai, chlorofilai ir gebenės. Žiemą čia galima sustatyti ir tas gėles, kurios žiemoti turi vėsiau, kad nepradėtų augti. Tai mirtos, šventmedžiai, aukubos, lauramedžiai ir panašiai.

Šilumą ir šviesą mėgstantys augalai (margeniai, sanpaulijos, smidrai, chlorofilai dabar laikomi arti langų ant pietinių, rytinių ar vakarinių palangių. Pavėsį pakenčiančios (begonijos, kinrožės, fikusai, paparčiai ir pan.) gali žiemoti toliau nuo šviesos šaltinių. Visi iš subtropikų kilę dekoratyviniai lapiniai augalai (mirtos, oleandrai, gebenės ir pan.) geriau žiemoja vėsesnėje 10-20 laipsnių šilumos patalpoje. Juos reikia retkarčiais palaistyti ar apipurkšti vandeniu. Dracenas galima pastatyti ir tamsesnėje vietoje kiek vėsesniame kambaryje. Tačiau ant palangių gali tilpti tik nedideli augalai, o didesniesiems reikia rasti kitą tinkamai apšviestą vietą.

Kambariniai augalai žiemą nunyksta, kai jiems nepakanka arba būna per daug drėgmės. Apie reikalingą šviesą ir drėgmę galima spręsti iš augalo lapų išvaizdos. Jeigu jie yra vaškiniu paviršiumi, su pilku apnašu, stori, mėsingi, plaukuoti, tai vandens išgarina nedaug. Jų svarbu neperlaistyti, ant padėklo po vazonu neturi likti vandens. Daug drėgmės nereikalauja, ypač žiemą, augalai sustorėjusiais stiebais bei lapais. Augalams su gležnais dideliais lapais reikia daug vandens, dažnai ir drėgno oro.

Pasirūpinkite žydinčiomis gėlėmis. Gruodį pradeda augti meileniai. Ūgliams pasiekus 10 cm reikėtų juos pastatyti į šviesesnę vietą ir laistyti, kai žemė vazone išdžiūsta. Dabar juos galima gausiau patręšti 0,2 proc. mineralinių trąšų mišinio tirpalu. Vazoną reikėtų kartkartėmis pasukioti iš visų pusių į šviesą, kad išaugtų tiesesnis žiedastiebis.

Iš rūsio į patalpas laikas atnešti hortenzijas. Jas dera dažnai apipurkšti vandeniu ir pradėti laistyti.

Sukrovusias žiedus azalijas suneškite į 18-22 laipsnių šilumos patalpą ir dažnai laistykite bei apipurkškite.

Jei pražydo kaktusas, jį padėkite šviesioje vietoje. Laistyti reikia tik tada, kai visiškai išdžiūsta žemės paviršius.

Kad mažiau plistų erkės, skydamariai bei amarai, gėlių lapus dažnai nuplaukite šaltu vandeniu ir apipurkškite tabako nuoviru ar specialiu tirpalu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.