Susisiekimo ministerijos vadovai po pusantrų metų derybų pauzės šią savaitę pakviesti į Maskvą aptarti krovinių tranzito per Klaipėdos ir Kaliningrado uostus reikalų.
Artėjanti Rusijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją data ir šiemet sulėtėjusi Kaliningrado uosto plėtra rusus paskatino grįžti prie nebaigtų pokalbių apie šalių transporto ryšius ir nuolaidas krovinių tranzitui per Lietuvą.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus nurodė, kad derybose su Rusija numatyta aptarti 14 klausimų, tarp kurių svarbiausi yra geležinkelio tarifų į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus suvienodinimas ir konteinerinio traukinio „Merkurijus” stabdžių priežastys.
Iš Kaliningrado ir Klaipėdos uosto atgabentais ant platformų Maskvai skirtais konteineriais „Merkurijus” per Baltarusiją į pirmą plačiai išreklamuotą reisą išvyko pernai liepą. Po kelerius metus trukusių transportininkų derybų tai buvo pirmoji vadinamojo projekto 2K įgyvendinta priemonė. Ji buvo aptarta pernai gegužę Lietuvos ir Rusijos užsienio ministrų Antano Valionio bei Igorio Levitino pasirašytoje sutartyje dėl Klaipėdos ir Kaliningrado uostų apkrovimo didinimo. Bet ministrų kaita ir atšalę šalių politiniai santykiai ekonominį bendradarbiavimą pristabdė.
„Rusai skleidžia dezinformaciją, kad Lietuva gauna Rusijos geležinkelių tarifų nuolaidas trečiųjų šalių kroviniams, bet nepateikia savo siūlymų dėl tarifų suvienodinimo. Nuolaidų mums netaikoma, nors pasiūlymai yra nusiųsti”, – sakė Vaikus.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai” yra parengusi galimo susitarimo sąlygas. „Mes nurodome, kad gavus Rusijos geležinkelių bendrovės 20 proc. tarifo nuolaidą krovinių vežimui į Klaipėdą iš Rusijos stočių ir 15-10 proc. nuolaidas – iš Kazachstano vežamiems kroviniams (naftai, grūdams, ferolydiniams), „Lietuvos geležinkeliai” Kaliningrado tranzitui galėtų taikyti tokius pat tarifus, kaip ir vežant į Klaipėdos uostą”, – teigė bendrovės vadovas Stasys Dailydka.
Nesutarusi dėl nuolaidų Lietuva žada Kaliningrado tranzito dabartinę pervežimo kainą padidinti 30 procentų. Įvertinus tai, kad Rusija ir kitais metais keis tarifus ir mažins skirtumą tarp išorinių ir vidaus pervežimo kainų, Klaipėdos ir Kaliningrado uostų sąlygos supanašėtų. Tuomet nebeliktų skirtumo, į kurį uostą gabenti rusiškus krovinius. Manoma, kad technologiškai patrauklesnis Klaipėdos uostas krovinių įgytų pranašumą. Dabar rusiškų krovinių srautas nesiekia nė 5 proc. visos Klaipėdos uosto apyvartos.
„Lietuvos geležinkelių” pajamos iš Klaipėdos uosto kryptimi pernai gabentų maždaug 15 mln. tonų krovinių, beveik trečdalio viso pervežto kiekio, sudarė tik 3,7 procento. Pelningiausi bendrovei yra naftos produktų pervežimai į Kaliningradą ir šalies viduje.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu šiemet atlikta analitinė studija apie uosto rinkliavų įtaką krovinių tranzitui per Klaipėdą patvirtino nuomonę, kad konkurencingumas priklauso nuo geležinkelio tarifų.
Pasak studijos autorių, uosto paslaugų kaina nesudaro nė dešimtadalio transporto logistikos grandinės išlaidų, o pervežant konteinerius – tik 2 procentus. Klaipėdos uosto sąnaudų struktūroje laivų rinkliavos nesiekia 3 procentų. Didžiausią įtaką uosto konkurencingumui daro atstumas nuo krovinio išsiuntimo vietos.