Jau 75 metus, nors ir su priverstinėmis pertraukomis, gyvuoja žurnalas „Muzikos barai”, kurio leidėjams rūpi, kad skaitytoją pasiektų išsami ir įdomi informacija apie savo šalies bei užsienio muzikinį gyvenimą
Apie tai, kas buvo aktualu 1931 metais redaktoriams broliams Budriūnams ir kuo gyvena žurnalo redakcija šiandien, naujajame „Muzikos barų” numeryje rašo Tomas Bakučionis.
Ilgą kelią nuėję „Muzikos barai” – dabar vienintelis Lietuvoje leidinys, išeinantis su muzikos įrašų kompaktine plokštele. Žurnalo spalio mėnesio numeryje užrašytą žodį gyvu garsu iliustruoja Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos išleista pirmoji archyvinių įrašų rinktinė iš ciklo „Dainuoja Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras”. Net dvidešimt metų šiam chorui vadovavo prof. Antanas Jozėnas, kurio meninis indėlis į choro gyvavimą užfiksuotas šioje kompaktinėje plokštelėje. Žurnalo puslapiuose ilgametį dainų švenčių vyriausiąjį dirigentą bei meno vadovą, pedagogą, chorų vadovą kalbina Elvyra Kučinskaitė.
Žurnalo „Didžiosios salės” rubrikoje ryškiausius pastaruoju metu Lietuvoje vykusius koncertus aptaria Rima Povilionienė, Daiva Tamošaitytė ir Dainius Sobeckis. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė recenzuoja Klaipėdos muzikinio teatro premjerą Piotro Čaikovskio operą „Eugenijus Oneginas”. Pastarąjį spektaklį vertina ir latvių operos kritikė Inese Lūsina.
Taip pat publikuojamas Rimos Povilionienės straipsnis apie pirmąjį tarptautinį sakralinės muzikos ir labdaros projektą „Pax et bonum”, Lina Navickaitė neseniai pasirodžiusios kompaktinės plokštelės proga rašo apie Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijoninį duetą. Džiazo mėgėjams – Tomo Bakučionio, Algirdo Klovos ir Laimos Slepkovaitės pasakojimas apie Antano Gusčio rengiamą festivalį „Vilnius Jazz”.
Šįsyk itin turtinga naujienų žurnalo rubrika „Svetur”. Leonidas Melnikas rašo apie tai, kaip profesoriui Sauliui Sondeckiui buvo suteiktas Sankt Peterburgo konservatorijos Garbės profesoriaus vardas, Rima Povilionienė dalijasi įspūdžiais iš Vienos marionečių teatre matyto spektaklio „Užburtoji fleita”, o apie turiningas profesines keliones pasakoja muzikologai Rytis Ambrazevičius bei Darius Kučinskas. Vytauto Antano Dambravos straipsnyje „Amžinasis Mozartas” – pasvarstymai ne tik apie šiųmetį Zalcburgo festivalį, bet ir apie tai, ką didysis genijus reiškia visai mūsų kultūrai.
„Apie muziką, dailę, gyvenimą ir volungės čiulbėjimą” Reginai Vaišnoraitei-Marozienei pasakoja garbų jubiliejų švenčiantis ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogas, liaudies muzikos propaguotojas bei tautodailininkas prof. Valentinas Leimontas. Irena Skomskienė tęsia rašinį apie kompozitoriaus Vlado Jakubėno įnašą į tautinio baleto muzikos raidą. Kaip paprastai, „Muzikos barų” puslapiuose aktyvūs lietuvių chorvedžiai: straipsnyje apie Lietuvių liaudies kultūros centro ir Lietuvos chorų sąjungos organizuotą vasaros akademiją Toliejuose kvalifikacijos kėlimo kursų problematiką gvildena Algirdas Šumskis, o Lina Dumbliauskaitė dalijasi mintimis apie Vilniuje spalio mėnesį vykusį Lietuvos suaugusiųjų chorų konkursą.
Pūtikų veiklą propaguojančioje „Dūdų kampo” skiltyje Gerimantas Statinis supažindina su Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestro meno vadovu ir dirigentu Antanu Ziegoraičiu. Paskutiniai žurnalo puslapiai skirti kultūrinei Lietuvos aktualijai – spalio pirmą, Pasaulinę muzikos dieną, Klaipėdoje vykusiam kultūros atstovų bei politikų pasitarimui dėl naujo Klaipėdos muzikinio teatro statybos.
Žurnalą „Muzikos barai” galima įsigyti Muzikų sąjungoje (Vilnius, Gedimino pr. 32-2), Vilniaus „Natos” ir „Katedros” knygynuose, Kauno centriniame knygyne, Klaipėdos V.Zairio knygyne „Po langu” bei užsiprenumeruoti internetu www.prenumerata.lt. Naujausias „Muzikos barų” recenzijas bei aktualiausius žurnalo straipsnius galima skaityti ir komentuoti interneto svetainėje www.muzikosbarai.lt.