Dzūkijos sostinė tapo upių uostu

Pagaliau ir alytiškiai po kelių dešimtmečių pertraukos vėl turės prieigą prie Nemuno. Absurdiška situacija, kad abipus upės iškilęs miestas neturėjo nė vieno sutvarkyto priėjimo prie vandens, jau tėra istorijos faktas.

Skambant „Geležinio vilko” orkestro maršams Dzūkijos sostinėje atidaryta pirmoji Nemuno aukštupio prieplauka ir rekonstruota seniausia Alytuje Nemuno gatvė – istorinio paveldo objektas.

Iškilmingas renginys prasidėjo miesto teatro kieme, iš jo prieplaukos link pasuko karietų ir senovinių automobilių kolona, atgaivinusi tik senose nuotraukose išlikusius miesto gyvenimo vaizdus. Kai krantinėje jau šurmuliavo gausus būrys miestiečių ir svečių, pirmąjį savadarbį plaustą „3Valjerna” į prieplauką sėkmingai su vandens turizmo entuziastų komanda atplukdė ir prišvartavo miesto meras Vytautas Kirkliauskas. Netrukus per teatralizuotą aktorių pasakojimą atgimė miesto istorija.

Pirmoji prieplauka Alytuje atsirado jau XVIII amžiuje (toje pačioje vietoje, kur atidaryta ir naujoji). Vėliau ją pakeitė pontoninis tiltas, šį – medinis, sudegęs 1911 metais. Beveik po trijų dešimtmečių buvo pastatytas gelžbetoninis tiltas, bet ir jam ilgai nebuvo lemta jungti upės krantus. Traukdamiesi vokiečiai tiltą susprogdino. Iki 1967 metų, kol pastatė naują tiltą, per Nemuną žmonės susisiekdavo keltu ir valtimis.

Kad naujoji prieplauka būtų patraukli turistams ir alytiškiams, miesto savivaldybė pasirūpino ir aplinka: atnaujintas pirmosios miesto gatvės grindinys, nutiesti šaligatviai, sutvarkytos komunikacinės trasos, iki pat upės įrengtas apšvietimas, automobilių stovėjimo aikštelės. Nemuno gatvės, kurioje tarpukariu gyveno pasiturintys miestiečiai ir veikė įvairios valstybinės įstaigos, o pats žymiausias statinys buvo elektros stotis, rekonstrukcijai skirta maždaug milijonas litų.

Prieplauka pastatyta pagal Valstybinio turizmo departamento (VTD) bandomąjį projektą „Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas”. Jo vertė daugiau nei 9 mln. litų. Įgyvendinus šį projektą, Nemuno upėje bus įrengtos 6 stacionarios ir 13 mobilių prieplaukų. Vandens trasa prasidės Druskininkuose ir baigsis Rusnėje, apims 12 savivaldybių.

Tikimasi, kad kitų metų viduryje, pastačius ir įrengus visas prieplaukas, suaktyvės vandens turizmas didžiausia šalies upe. Manoma, kad vandens turistų labai padaugės, kai Suvalkų krašte (Lenkija) ir Baltarusijoje bus baigta Augustavo kanalo rekonstrukcija ir juo laivai pasieks Nemuną. Prieplaukose galės švartuotis iki 35 metrų ilgio laivai. Anot VTD direktoriaus Alvičio Lukoševičiaus, šiais metais planuojama atidaryti ir daugiau prieplaukų. Jau rengiamasi išleisti reklaminius lankstinukus, turizmo vadovą lietuvių ir keliomis užsienio kalbomis. Be to, pradėta rengti galimybių studija, kaip pagilinti Nemuno vagą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.