Aplinkosaugos milžino kojos – supančiotos

Parlamentarai aiškinosi, ko labiau trūksta didelei ir painiai šalies aplinkos apsaugos institucijai – jėgų ar ryžto

Valstybės bejėgiškumas. Taip Seimo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnas Artūras Paulauskas apibūdino aplinkosaugą šalyje. Politikai domėjosi, kaip gamtos sergėtojams sekasi nuo nelegalių statybų saugoti Kuršių neriją ir kodėl taip sparčiai kertami miškai greta sostinės.

Į parlamentarų pasitarimą pakviestą aplinkos ministrą Arūną Kundrotą atlydėjo Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos direktorė Rūta Baškytė ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius.

Laukia KT sprendimo

Dėl nelegalių statybų Kuršių nerijoje teismuose iškeltos 38 bylos, dar 11 rengiamasi pateikti. Tačiau bylų nagrinėjimas sustabdytas, nes grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami išaiškinti, ar Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos generalinis planas, kuriuo remiasi aplinkos sergėtojai, neprieštarauja Konstitucijai.

KT sprendimo dabar nekantriai laukia ir šių statybų iniciatoriai, ir gamtosaugininkai. Jeigu Konstitucijos sargai nuspręs, kad generalinis planas neturi teisinės galios, aplinkosaugininkams savo priekaištus teks atsiimti.

„Tačiau nelegalios statybos Juodkrantėje ir toliau nesibaigia. Per savaitgalį Miško gatvėje iškilo didžiulis pastatas, vietos žmonės jį jau pavadino Babelio bokštu”, – priminė Seimo narys Algirdas Monkevičius. Baškytė atsakė, kad ten rekonstruojami poilsio namai. Pagal detalųjį projektą pastatas turėjo būti 2 aukštų su mansarda, tačiau sumūrytas aukštesnis.

„Tai nugriaukite”, – pasiūlė parlamentarai. Tačiau gamtosaugos vadovai paaiškino, jog sustabdyti statybas gali tik apskrities viršininkų administracijos, o jos dažniausiai šito nenori.

Traktorių pasiųsti bijo

Anot Kundroto, tik iš šalies atrodo paprasta: aptikai savavališką statybą – pasiųsk traktorių nuversti. „Dauguma tokių statybų nėra visiškai nelegalios. Jų savininkai svarbiausius leidimus turi, o nusižengia tik kai kuriems reikalavimams, tad jei prievarta griautume, būtų teisinių problemų”, – aiškino ministras.

Aplinkos ir Teisingumo ministerijos siūlo papildyti Civilinį kodeksą nuostata, jog teismai, priimdami sprendimą nugriauti savavališką statinį, numatytų ir baudą, jeigu per nurodytą laiką tai nebus padaryta. Kundroto nuomone, jei antstoliai turėtų teisę už kiekvieną uždelstą vykdyti teismo sprendimą dieną išieškoti iš kaltininko iki tūkstančio litų baudą, nelegalių statybų sumažėtų.

„Jūs pirmieji pamatote įstatymų spragas, tai netylėkite – informuokite Seimą, o apie neteisėtus pareigūnų veiksmus praneškite premjerui”, – ragino Paulauskas aplinkos ministrą, bet šis pasiguodė, kad toli gražu ne visi Seimo nariai pritaria aplinkosaugai.

Ir leido, ir baudė

Tokie pat bejėgiai valstybės gamtos sergėtojai atrodė ir saugant miškus. Ypač sparčiai nyksta girios prie miestų.

Antai netoli sostinės, prie viešbučio „Le Meridien Villon”, per pastaruosius dvejus metus iškirsta kelios dešimtys hektarų miško. Aplinkos ministras tikino nežinąs, kiek tiksliai – esą suskaičiuoti sunku.

Pirmieji kirsti toje vietoje privačius miškus pradėjo jų savininkai. Nustatę, kad medžių išguldyta daugiau negu leista, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gamtosaugininkai miškų savininkus nubaudė. Netrukus šie plotai buvo parduoti viešbučiui „Le Meridien Villon”, kuris sumanė vietoje miško rengti golfo laukus. Kirtimai dar labiau užvirė, įkandin jų žemę pradėjo rausti buldozeriai.

Vėliau paaiškėjo, jog dalį kirtimų leido patys aplinkosaugininkai, nors miško paskirties žemėje pertvarkyti kraštovaizdį draudžiama.

„Kaip nubaudėte kaltininkus?” – paklausė parlamentarai. „Vienas aplinkos apsaugos inspektorius išėjo iš darbo savo noru, o kitas susirgo – neturime teisės jo atleisti”, – atsakė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Masilevičius, ir pasitarimų kambaryje suošė juokas.

Įstatymai – ne visiems?

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė viešbučio „Le Meridien Villon” administracijai žemės darbus miško paskirties teritorijoje sustabdyti, tačiau viešbutis pasiskundė teismui, o buldozeriai kirtavietes miške rausia dar sparčiau.

Seimo narys Alvydas Sadeckas ironizavo, kad nesustabdytam galima būtų iškirsti ir pusę Vingio parko sostinėje.

Aplinkos ministras tikino, jog jo vadovaujama institucija padarė viską, kas buvo galima. „Apie pažeidimus informavome Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Vyriausybės atstovą šioje apskrityje. Miškotvarkininkai skaičiuoja, kiek medžių iškirsta. Kompensaciją už gamtai padarytą žalą išieškosime ne tik iš kirtimo užsakovų, bet ir iš tų mūsų pareigūnų, kurie laiku nepasipriešino šiems darbams”, – kalbėjo Kundrotas.

Sadecko nuomone, reikėtų sukurti darbo grupę, kuri tobulintų gamtosaugos įstatymus ir poįstatyminius aktus – jie turėtų būti aiškūs ir konkretūs. „Be to, jei administracinės baudos už aplinkosaugos reikalavimų nepaisymą kaltininkų nepaveikia, gal reikia įstatyme numatyti jų baudžiamąją atsakomybę?” – svarstė Sadeckas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.