„Scanorama” parodė tikrąjį kino mėgėjų skaičių Klaipėdoje

Praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos kino centre „Cinamon” baigėsi savaitę laiko trukęs skandinaviškų filmų festivalis „Scanorama”. Lapkričio 10 dieną Vilniuje prasidėjęs festivalis vėliau kėlėsi į Kauną, o kelionę per Lietuvą jau ketvirtus metus tradiciškai užbaigė prie jūros.

Paprašyta apibendrinti šių metų „Scanoramą”, kurios metu kino mėgėjams buvo pristatyta per 30 danų, norvegų, švedų, suomių, islandų režisierių filmų, festivalio organizatorė Gražina Arlickaitė neslėpė nusivylimo uostamiesčio publika: „Atvirai pasakysiu, buvo skaudu pristatyti filmus salei, kurioje nesėdėjo nė dešimt žiūrovų.”

Festivalio tikslu įvardijusi siekį kurti ir plėtoti gero kino tradicijas Lietuvoje, „Scanoramos” organizatorė dėl negausios uostamiesčio publikos nesiruošia nuleisti rankų ir tikino Klaipėdos neignoruosianti.

Nepaisant negausaus šių metų „Scanoramos” žiūrovų skaičiaus uostamiestyje, kuo galėtumėte pasidžiaugti?

Džiaugiuosi, kad pirmą kartą Klaipėdoje rodėme tokį kiekį filmų – 32 juostas per savaitę. Tokiu būdu bandėme užkariauti publiką, juolab kad šiemet „Scanorama” vyko naujoje vietoje – kino centre „Cinamon”.

Ypač didelio susidomėjimo „Scanorama” susilaukė Vilniuje ir Kaune. To paties tikėjausi ir Klaipėdoje. Deja. „Scanorama” jūsų mieste turi labai konkretų, aiškų žiūrovą; man malonu prieš kiekvieno filmo seansą matyti tuos pačius veidus.

Esu įsitikinusi, jog bet koks nuolatinis darbas duoda savų rezultatų. Uostamiestyje reikia sukurti gero kino rodymo tradiciją. Beje, tai vienas iš „Scanoramos” tikslų – festivalis turi apjuosti Lietuvą nuo sostinės iki jūros ir puoselėti gero kino rodymo tradicijas. Man regis, tai turi prasmę, ir aš neatsižadu savo idėjos – ir toliau darysiu „Scanoramą”, nors lankomumo rezultatai daug kuklesni nei Vilniuje ir Kaune.

Kaip manote, ar galėjo „Scanoramos” žiūrovų skaičių Klaipėdos mieste lemti pasikeitusi vieta – pirmieji trys festivaliai vyko kino teatre „Žemaitija”. Kitas dalykas, Klaipėdos publika išlepinta nemokamais renginiais – Pilies džiazo festivalis, mažųjų kino formų festivalis „Tinklai”?

Teisingi pastebėjimai. Gali būti, jog yra tokių žmonių, kurie nenori eiti į parduotuvę, kad patektų į kino teatrą. Nemanau, kad tokia nuostata teisinga. Reikia orientuotis į kiną ir į jo rodymo kokybę.

Kitas momentas, „Scanorama” rodo geros kokybės filmus taip, kaip juos priimta rodyti tarptautiniuose festivaliuose („Scanorama” priklauso tarptautiniam kino festivalių tinklui). Tai reiškia, jog mes įsipareigojame rodyti juostas ta technologija, kuria jie yra sukurti, t.y. mes negalime 35 mm juostoje nufilmuotų filmų pervesti į videolaikmeną, negalime demonstruoti jų netradicinėse, nestandartinėse erdvėse, negalime neimti pinigų už bilietus. Tokiu būdu kiną nuvertintumėm. Jei žmonės išmoko mokėti už bilietą į teatrą, jei labai brangiai moka, kad patektų į gerą operą, tai, manau, pinigai turi būti mokami ir už gerą kiną.

Nemokami renginiai yra labai malonūs publikai. Bet, tarkim, inteligentiškų žmonių, kurie jaučia gero kino poreikį, bilietų kainos nesustabdo, juolab kad jos ir nebuvo aukštos (rytiniai seansai 5 Lt, vakariniai ir savaitgaliniai 10 Lt). O į tą publikos dalį, kuri ateina išgerti alaus ir pažiūrėti vieną kitą juostą iš videolaikmenos, „Scanoramos” festivalis nesiorientuoja.

Gal turite statistinių duomenų, kurie leistų palyginti Vilniaus ir Klaipėdos festivalio lankytojų skonį?

Yra keistos jungtys. Pavyzdžiui, norvegų filmas „Įkyruolis” (rež. Jenas Lynas) Vilniuje sutraukė didžiulius būrius. Daug žiūrovų ši juosta surinko ir Kaune bei Klaipėdoje. Todėl galima teigti, kad gandai apie filmus sklinda.

Nemanau, kad trijų miestų žiūrovų kino skoniai skiriasi. Mane labai nustebino kauniečiai – jų daugiau nei vilniečių susirinko pasižiūrėti norvegų filmą „Mylėk mane rytoj” (rež. Peteris Naesas). Kas tai lėmė, nežinau: gal neseniai perskaitė į lietuvių kalbą išverstą knygą, gal prisiminė, jog ankstesnis šio režisieriaus filmas buvo nominuotas „Oskarui”.

Neskirstydama žmonių pagal miestus, norėčiau sužadinti elementarų jų smalsumą sužinoti ir atsiminti sunkiai ištariamas skandinavų kino kūrėjų pavardes, kurios dabar pasaulyje kovoja dėl aukštų kino įvertinimų. (Šių metų „Scanoramoje” buvo parodyti gegužės mėnesį Kanų kino festivalyje startavę didžiulį rezonansą sukėlę du norvegų filmai „Uro” (rež. Stefanas Faldbakenas) ir „Įkyruolis”. – Autor. past.)

Apie šių metų „Skanoramos” filmus teko girdėti gerų atsiliepimų. Įdomu, ar, atrinkdama filmus „Scanoramai”, visus juos ir peržiūrite, ar pasikliaujate tik rekomendacijomis?

Visada atsirenku filmus pati. Geram festivaliui reikia sudaryti gerą programą. Kad sudarytum gerą programą, reikia turėti iš ko pasirinkti. 2006 buvo išskirtinai derlingi kino metai. Kitas dalykas, šįkart norimus filmus pavyko gauti. Bet tam reikia pažinčių su režisieriais, prodiuseriais. Todėl neatsitiktinai šiemet „Scanoramos” atidaryme viešėjo islandų aktorius, režisierius ir vadybininkas, pristatęs savo filmą „Trumpa kelionė į dangų”. Į uždarymą pakvietėm suomių režisierių Aku Louhimiesa, kuris pristatė juostą „Sušalęs miestas”.

Jei, tarkim, reikėtų sudaryti ir užsienio šalims pristatyti lietuviškų filmų programą, kokias per pastaruosius metus sukurtas juostas atrinktumėte?

Daugybę kartų sudarinėjau lietuviškas programas, kurias rodžiau ne tik Skandinavijoje, bet ir Europoje. Kai buvo „liesos karvės” metai ir nebuvo iš ko rinktis, siūlydavau istorines lietuviško kino apžvalgas, senąją bei naująją dokumentiką, pristačiau Vytauto Žalakevičiaus filmų retrospektyvą. Skandinavijoje jau buvo parodytas Algimanto Puipos „Dievų miškas”, Šiaurės šalių festivalyje Liubeke – Kristijono Vildžiūno „Aš esi tu”, Audriaus Juzėno „Vilniaus getas”, Osle – Arūno Matelio „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį”, „Prieš parskrendant į Žemę”.

Malonu, jog šiemet pasirodė nemažai filmų. Kai per metus sukuriama tik viena juosta, tada ją vertiname kaip vienintelę didžiąją pastangą. Jei jums įdomi mano nuomonė, tai neabejotinu lietuviškų filmų lyderiu laikau A. Matelio juostą „Prieš parskrendant į Žemę”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kinas su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.