Etato įvedimas žada aukštesnius pedagogų atlyginimus

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai tvirtina, kad perėjus prie etatinio darbo apmokėjimo pedagogai gaus didesnes algas. Tačiau švietimo darbuotojai bei profsąjungiečiai pastebi, jog jau pirmieji naujovės įgyvendinimo žingsniai yra ydingi.

Anot ŠMM Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus Arūno Plikšnio, 2009 metais įvedus etatinį darbo apmokėjimą pedagogų atlyginimai padidėtų daugiau nei trečdaliu.

„Vakarų ekspreso” kalbinti uostamiesčio vadovai įsitikinę, kad realaus atlyginimų augimo galima tikėtis tik padidinus pamokos įkainį.

O Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono koordinavimo tarybos pirmininkas Eugenijus Jesinas aiškina, kad naujos tvarkos įgyvendinimui dar nepasiruošta – neišspręstas tam reikalingų lėšų bei mokytojo darbų aprašo klausimas.

Žada didesnę algą

A. Plikšnio teigimu, iki 2009 metų įgyvendinus pirmąjį naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos etapą pedagogų atlyginimai išaugs 34 procentais.

Pirmieji žingsniai etatinio mokytojų darbo apmokėjimo link pradėti 2005 metais. Pasak A. Plikšnio, pedagogams kasmet pridedama po vieną valandą pasiruošimui pamokoms bei papildomiems darbams. Ateinančių metų sausio 1 dieną ruošiamasi pridėti dar vieną valandą.

2009 metais mokytojo etatui bus nustatyta 30 darbo valandų savaitė, iš jų 8-12 bus skirta pasiruošimui ir kitiems darbams. Tačiau šią nuostatą dėl mažėjančio vaikų skaičiaus, anot A. Plikšnio, ruošiamasi keisti, t. y. kontaktinių valandų skaičiaus vidurkį sumažinti iki 18 valandų.

Įvedus etatinį darbo apmokėjimą, pasak ŠMM atstovo, mokytojo atlyginimas turėtų išaugti trečdaliu. Tačiau dėl taikomų kitų priemonių realiai pedagogų atlyginimas, anot jo, padidės daugiau nei 50 procentų.

Galutinai įgyvendinti naująją apmokėjimo sistemą ketinama 2012 metais. Tada, A. Plikšnio teigimu, pedagogams bus pridėtos dar 6 nekontaktinės valandos.

Atsisakys atestavimo

Be didesnių atlyginimų, mokytojo etatas, anot A. Plikšnio, žada dar šiokių tokių pasikeitimų.

Pati apmokėjimo sistema, ŠMM atstovo teigimu, taptų kur kas paprastesnė. Dabar mokant už darbą švietimo įstaigose taikoma apie 40 skirtingų tarifų. Jų skaičius įvedus etatą turėtų sumažėti iki 5 ar net 3.

Nors mokytojų kvalifikacijos tobulinimo atsisakyti nesiruošiama, dabartinė atestavimo sistema, anot A. Plikšnio, įgyvendinus etatinį darbo apmokėjimą greičiausiai neišliks.

Ateityje pedagogo turima kvalifikacinė kategorija, nuo kurios dabar priklauso atlyginimo dydis, būtų tik prielaida užimti geriau mokamą etatą.

Be to, įgyvendinus naująją apmokėjimo sistemą darbo užmokestis dar priklausys nuo mokinių skaičiaus klasėje.

Anot A. Plikšnio, neteisinga, kai su 30 ar su 5 mokiniais dirbantys pedagogai gauna vienodą užmokestį. Įgyvendinus etatinį apmokėjimą, pašnekovo teigimu, mažiau mokinių turinčiose mokyklose bus steigiami etatai su mažesniu tarnybinio atlyginimo koeficientu.

Išeitis – didinti įkainį

Nors dabartinis darbo užmokestis ugdymo įstaigų darbuotojų netenkina, dėl naujos tvarkos įgyvendinimo entuziazmu jie tai pat netrykšta.

Anot „Vyturio” vidurinės mokyklos vadovo Vladimiro Genučio, jau pirmieji naujos darbo apmokėjimo tvarkos įgyvendinimo žingsniai yra ydingi.

Pasak jo, maksimalų krūvį turintis pedagogas keliolika litų padidėjusia alga džiaugiasi tik kurį laiką. Prasidėjus naujiems mokslo metams pridėtą valandą tenka atimti, kadangi pedagogo darbo krūvis negali viršyti 36 valandų.

V. Genutis įsitikinęs, kad pedagogų atlyginimus reikia kelti didinant ne krūvį, o pamokos įkainį. Be to, apmokama turėtų būti ne tik „matoma” darbo dalis. Todėl, vadovo įsitikinimu, pirmiausia reikia apibrėžti pedagogui skirto darbo apimtis ir pasirūpinti, kad tie darbai tilptų į etato rėmus.

Minčiai kelti pačios pamokos vertę pritaria ir M. Mažvydo mokyklos vadovas Vytautas Dumčius. Anot jo, dėl politikų žaidimų kasmet pridedant po valandą kai kurių mokytojų atlyginimai tik sumažėjo.

„Varpo” vidurinės mokyklos vadovas Valerijus Kuzliakinas įsitikinęs, kad padidinus valandos įkainį tinkama būtų ir dabartinė darbo apmokėjimo sistema. Padidinus pamokos vertę, pašnekovo teigimu, mokytojai nebesiveržtų dirbti milžinišku krūviu.

Sieks apibrėžti darbus

Pirmuoju naujosios apmokėjimo sistemos įgyvendinimo etapu nepatenkinti ir profsąjungiečiai. Be to, kol neišspręsti finansiniai klausimai, jų nuomone, naujovės įgyvendinimą reikėtų atidėti.

Anot E. Jesino, pačios profsąjungos pasiūlytą naują pedagogų darbo apmokėjimo tvarką ŠMM įgyvendina vangiai. O dabar susidurta su dar keliomis problemomis. Viena jų, anot profsąjungiečio, – mokytojo darbų aprašas.

„Aprašas reikalingas tam, kad galėtume apibrėžti mokytojo darbų apimtį. Baiminamės, kad be šio dokumento įvedus mokytojo etatą ir toliau bus piktnaudžiaujama – pedagogo darbų sąrašas tik ilgės, todėl jam teks dirbti ne tik mokykloje, bet ir namie”, – aiškino pašnekovas.

Pasak E. Jesino, mokytojo darbų apraše neturėtų būti darbų, nebūdingų pedagoginiam darbui.

Mokytojui, anot pašnekovo, nepriklauso dirbti auklėjamąjį darbą. Šiam darbui mokyklose turėtų būti įsteigtas atskiras etatas.

Pedagogai taip pat neturėtų būti užkraunamas mokyklos auditas. E. Jesino teigimu, mokytojai nėra šios srities specialistai, be to, auditas neturi nieko bendra su tiesioginiu mokytojo darbu.

Atskiri etatai, pasak jo, turėtų būti įsteigti ir tiriamiesiems darbams, projektinei veiklai, įvairių programų įgyvendinimui.

Kita problema, pasak E. Jesino, naujosios apmokėjimo sistemos įgyvendinimui reikalingos lėšos.

Jo teigimu, norint naująją tvarką įgyvendinti iki 2009 metų, tam reikėtų skirti apie 700 milijonų litų. O jei tokių lėšų neatsiras, naujos apmokėjimo sistemos įgyvendinimą derėtų atidėti dar keleriems metams.