Nugaišę augintiniai tampa muilu ir klijais

Nors Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriame numatyta galimybė įkurti gyvūnų kapines, tačiau gyventojai vis dar negali tinkamai atsisveikinti su nugaišusiais augintiniais. Jie priversti gyvūnų palaikus mesti į konteinerius arba išvežti į Rietavą utilizuoti. Čia augintinių palaikai tampa muilu bei klijais.

Kapinės jau buvo

Miesto tarybos sprendimu gyvūnų kapines uostamiestyje steigti galima. Sprendimo projekto autorius, miesto tarybos sekretorius Artūras Šulcas įsitikinęs, jog ši paslauga reikalinga. Vis daugiau žmonių savo gyvūnus nori tinkamai palaidoti.

„Pačiam teko su tuo susidurti. Nugaišo dukros žiurkėnas. Tikrai jį būtume palaidoję kapinėse. Dabar vaikui teko paaiškinti, kad žiurkėnas buvo „kažkaip” utilizuotas”, – sakė A.Šulcas.

Gyvūnų kapinėse savo augintinius mielai laidotų daugybė klaipėdiečių, kuriems šuo ar katė buvo lyg šeimos nariai. A.Šulco žodžiais, parengti sprendimo projektą paskatino ir istorinės aplinkybės – prieš karą klaipėdiečiai savo gyvūnus galėjo palaidoti kapinėse, buvusiose tarp Melnragės ir Girulių.

Norėjo įkurti

Gyvūnų kapinės gali būti įsteigtos tik privačia iniciatyva.

„Nei savivaldybė, nei kitos valstybinės institucijos finansavimo negali skirti, juk tokios kapinės nereikalingos visiems gyventojams”, – kalbėjo miesto tarybos sekretorius.

Galimybe uostamiestyje įsteigti gyvūnų kapines prieš porą mėnesių buvo susidomėjusi Vilniaus bendrovė „Nutrūkusi styga”. Jos komercijos direktorius Žilvinas Tumosa teigė, jog tokių ketinimų teko atsisakyti, nes jų nepalaikė nei savivaldybė, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

„Prašėme savivaldybės nurodyti, kokiame sklype būtų galima įkurti gyvūnų kapines.

Mums buvo atsakyta, jog tokios vietos nėra. Žinoma, nupirkti Klaipėdoje ar šalia jos esantį sklypą ir jame įkurti gyvūnų kapines būtų nepelninga. Tačiau jei žemės plotą paskirtų savivaldybė, jį sutvarkyti atsieitų pigiau”, – teigė Ž.Tumosa.

Direktorius tikino, jog gyvūnų kapines įsivaizduojąs užmiestyje, šalia kelio, vedančio į Palangą.

Į stabmeldystę?

Kol neįkurtos gyvūnų kapinės, klaipėdiečiai priversti nugaišusius augintinius išmesti į konteinerį. Kita išeitis – iškviesti gyvūnų globos tarnybą „Nuaras”, kad ši išvežtų palaikus.

„Nuaro” administratorė Irina Lebedeva teigė, jog per savaitę tarnyba sulaukia 2-3 tokių skambučių. Nugaišę klaipėdiečių augintiniai vežami į Rietavą, kur utilizuojami.

Rietave utilizuojami ir nugaišę Lietuvos jūrų muziejaus augintiniai. Jie įkurtose gyvūnų kapinėse nebūtų laidojami, nes įstatymai reikalauja juos utilizuoti.

„Žmogiškai kalbant, nemanau, jog gyvūnų kapinės yra reikalingos. Žinoma, reikia kultūringai išspręsti klausimą, kur klaipėdiečiams dėti nugaišusius gyvūnus. Tačiau kapinės nėra išeitis. Tai dvelkia amerikietišku stiliumi. Negi pradėsime per Vėlines žvakutes deginti ne tik ant artimųjų, bet ir ant gyvūnų kapų? Manau, jog taip mes grįžtume atgal į stabmeldystę”, – argumentavo Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė.

Virginija Spurytė